Suburbinė diecezija

Suburbinė diecezija (angl. suburbicarian diocese; lot. suburbicarius 'priemiesčio' iš lot. sub- + lot. urbicarius 'miesto') – Romos katalikų bažnyčios diecezija, viena iš septynių, kurios yra netoli Romos, ir kurių vyskupai būna kardinolai vyskupai (aukščiausio rango kardinolai).

Suburbinių diecezijų sąrašas per istoriją kiek keitėsi. Darbar jame yra šios vyskupijos:

• Ostijos diecezija (nuo 1150 m. yra Kardinolų kolegijos dekano būstinė)
• Veletrio ir Segnio diecezija
• Porto ir Santa Rufinos diecezija
• Fraskačio diecezija
• Palestrinos diecezija
• Albano diecezija
• Sabinos ir Podžo Mirteto diecezija

Ostijos diecezija yra priskiriama Kardinolų kolegijos dekanui, nors jis ir turi savo suburbinę dieceziją kaip kardinolas vyskupas. Iki 1914 m. kardinolas vyskupas, tapdamas kardinolu dekanu, perimdavo Ostijos ir Veletrio dieceziją vietoj iki tol turėtos suburbinės diecezijos. 1914 m. Ostijos ir Veletrio diecezija buvo buvo padalinta į dvi.

Vis platesnis kardinolų vyskupų įtraukimas į popiežiaus kurijos veiklą baigėsi popiežių vyskupų atsiskyrimu nuo jų diecezijų. Dėl to dalis jų, pvz., Sabinos ir Veletrio vyskupai, ne vieną šimtmetį turėjo vyskupus augziliarus. 1910 m. popiežius Pijus X savo apaštališkojoje konstitucijoje „Apostolicae Romanorum“ šią praktiką padarė privaloma visoms suburbinėms diecezijoms. 1962 m. popiežius Jonas XXIII savo nutarimu „Suburbicarii Sedis“ kardinolus vyskupus padarė tituliniais vyskupais ir Veletrio ir Segnio, Porto ir Santa Rufinos, Fraskačio, Palestrinos, Albano ir Sabinos diocezijoms paskyrė diecezinius vyskupus.

Ostijos diecezija (titulinė Kardinolų kolegijos dekano diecezija) buvo sujungta su Romos diecezija ir todėl imta administruoti Romos generalinio vikaro (kardinolo vikaro). Nors dieceziniai suburbinių diecezijų vyskupai atlieka visas vyskupų administracines funkcijas, kardinolai vyskupai formaliai yra savo titulinių diecezijų valdytojai.