Stromatolitas
Stromatolitas (gr. strōma 'sluoksnis', lithos 'akmuo') – sluoksniuotas, daugiausia kalkakmenio darinys, susidaręs dėl vienaląsčių fotosintetinančių organizmų – melsvabakterių – augimo.[1][2] Šioms struktūroms paprastai būdingi ploni, kintami šviesūs ir tamsūs sluoksniai.
Iškastiniai stromatolitai randami visose geologinių epochų nuogulose ir leidžia spręsti apie gyvybės Žemėje raidą prieš milijardus metų.
Reikšmė ir taikymas redaguoti
Kai kurie stromatolitai yra datuojami 3,5 milijardo metų,[3] šios uolienos, esančios Australijoje ir Pietų Afrikoje, yra vieni seniausių žinomų gyvybės įrodymų. Stromatolitai buvo rasti ir Grenlandijoje, nuosėdinių uolienų telkinyje po ledynu, ten jie datuojami iki 3,7 milijardo metų ir kol kas yra seniausi atrasti stromatolitai.[4] Šios biologinės kilmės struktūros suteikia duomenų apie astronominę ir geofizinę praeities aplinką, taip pat sudaro kraštovaizdžius, kurie gali būti būti turistų traukos objektas ekoturizmui.
Stromatolitai pasižymi dideliu dekoratyvumu. Medžiaga yra gerai poliruojama ir plačiai naudojama kaip dekoratyvinis akmuo žvakidžių ir dekoratyvinių rutulių gamyboje. Be to, stromatolitų pavyzdžius galima įtraukti į mineraloginę ar paleontologinę kolekciją.
Taip pat skaitykite redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Stromatolites Archyvuota kopija 2018-03-19 iš Wayback Machine projekto.. Indiana University Bloomington. Nuoroda tikrinta 14 May 2018.
- ↑ Riding, R. (2007). „The term stromatolite: towards an essential definition“. Lethaia. 32 (4): 321–330. doi:10.1111/j.1502-3931.1999.tb00550.x. Suarchyvuotas originalas 2015-05-02.
- ↑ „Stromatolites and other early life“. Department of Mines, Industry Regulation and Safety. Suarchyvuota iš originalo 2020-04-06. Nuoroda tikrinta 2020-06-14.
- ↑ „NASA Astrobiology“. astrobiology.nasa.gov. 2019-09-10. Suarchyvuotas originalas 2020-06-14. Nuoroda tikrinta 2020-06-14.