Vikipedija

Steve Jobs

amerikiečių verslininkas, verslo magnatas ir išradėjas
Stivas Džobsas
angl. Steve Jobs
Gimė 1955 m. vasario 24 d.
San Franciskas, Kalifornija, JAV
Mirė 2011 m. spalio 5 d. (56 metai)
Palo Altas, Kalifornija , JAV
Tautybė amerikietis
Sutuoktinis (-ė) Laurene Powell Jobs (1991–2011 m., iki jo mirties)
Vaikai 3 dukros, 1 sūnus
Veikla verslininkas
Organizacijos Apple
Pareigos įkūrėjas
Alma mater Rydo koledžas (vienas semestras 1972 m.)
Vikiteka Steve Jobs
Parašas

Stivenas Polas „Stivas“ Džobsas (Steven Paul „Steve“ Jobs, 1955 m. vasario 24 d. – 2011 m. spalio 5 d.) buvo JAV verslo magnatas ir išradėjas. Jis buvo vienas „Apple“ kompanijos įkūrėjų, vadovas ir direktorių tarybos narys. S. Džobsas taip pat įkūrė įmonę „Pixar“ ir jai vadovavo. 2006 m., susijungus „The Walt Disney Company“ ir „Pixar“, S. Džobsas tapo „Disney“ kompanijos vadovų tarybos nariu.

8-ojo dešimtmečio pabaigoje S. Džobsas, kartu su „Apple“ įkūrėjais Stivu Vozniaku, Maiku Markula ir kitais, sukūrė vieną pirmųjų plačiai naudojamų asmeninių kompiuterių. 1986 m. S. Džobsas nusipirko kompaniją „Lucasfilm“, kuri vėliau persivadino į „Pixar“. Jis buvo vienas „Žaislų istorijos“ (1995 m. animacinis filmas) kūrėjų. Džobsui priklausė 50,1 % „Pixar“ akcijų iki kompanijos susijungimo su „The Walt Disney Company“ įvykusio 2006-aisiais. S. Džobsas grįžo į savo įkurtą „Apple“ kompaniją 1996 m., kai „Apple“ nusipirko kompaniją „NeXT“. Neilgai trukus S. Džobsas tapo „Apple“ generaliniu direktoriumi ir buvo vienas iš „iPod“, „iPhone“ bei „iPad“ kūrėjų. Nuo 2003 m. jis kovojo su vėžiu,[1] tačiau galiausiai 2011 m. rugpjūtį paliko „Apple“ vadovo postą.

2011 m. spalio 5 d., apie 15:00 vietos laiku, S. Džobsas mirė savo namuose Kalifornijoje, Palo Alto mieste. Jo mirties priežastis – vėžys.

Jaunystė redaguoti

Džobsas gimė San Franciske[2] ir buvo įvaikintas Polo ir Klaros Džobsų, kurie gyveno Mauntn Vju, Kalifornijoje. Džobsai vėliau įsidukrino dukrą vardu Pati. Džobso biologinis tėvas – Abdulfattah John Jandali, musulmonas kilęs iš Sirijos ir emigravęs į JAV[3][4] bei vėliau tapęs politikos mokslų profesoriumi Nevados universitete. Šiuo metu jis yra „Boomtown“ viešbučio kazino, esančio Nevadoje, viceprezidentas.[5] Stivo motina – Džoana Schieble (dabartinė pavardė Simpson), baigė mokslus Amerikoje[6] ir turi vokiško bei šveicariško kraujo.[7] Šiuo metu Džoana yra susituokusi ir užaugino S. Džobso biologinę seserį Moną Simpson, kuri yra rašytoja. Stivas ir Mona pirmą kartą susitiko 1986 m. ir nuo to laiko palaikė šiltus santykius, S. Džobsas dažnai atvykdavo aplankyti sesers į Manheteną. Stivas iš Simpson pasakojimų daugiau sužinojo apie savo tikruosius tėvus ir pakvietė savo motiną į kelis renginius.[8] S. Džobso tėvas tvirtina, kad nenorėjo berniuko atiduoti įvaikinimui, tačiau Simpson tėvai nepritarė jos santuokai su Sirijos piliečiu. Jo bandymai susisiekti su sūnumi buvo bevaisiai,[9] S. Džobsas taip pat nemėgino susisiekti su tėvu.[10] Jandali davė interviu dienraščiui „The Sun“ 2011 m. rugpjūčio mėnesį, kai S. Džobsas atsistatydino iš „Apple“ vadovo pareigų. Jis taip pat nusiuntė savo medicininę informaciją daktarams, kai Stivui buvo diagnozuotas kasos vėžys.[11][12]

 
Stivas Džobsas „WWDC“ konferencijoje 2007 m.

S. Džobsas mokėsi Kupertino vidurinėje ir Homestedo aukštojoje mokykloje Kupertino mieste Kalifornijoje. Jis dažnai vaikščiodavo į paskaitas „Hewlett-Packard“ kompanijoje Palo Alto mieste ir kartu su Stivu Vozniaku buvo pasamdyti dirbti kompanijai per vasarą[13] Baigęs aukštąją mokyklą 1972 m., S. Džobsas įstojo į Rydo koledžą Portlende. Nors ir buvo išmestas iš koledžo jau po pirmojo semestro,[14] jis toliau lankė paskaitas Ryde miegodamas pas savo draugus ant grindų, priduodamas koka kolos butelius ir už gautus pinigus pirkdamas maistą, bei gaudamas nemokamą maitinimą kartą per savaitę Harė Krišna šventykloje.[15]

1974 m. rudenį S. Džobsas grįžo į Kaliforniją ir pradėjo lankytis „Homebrew“ kompiuterių klube kartu su S. Vozniaku. S. Džobsas įsidarbino techniku kompiuterinius žaidimus kuriančioje bendrovėje „Atari“. Tuo metu jis turėjo tikslą susitaupyti pinigų dvasinei kelionei į Indiją.

S. Džobsas kartu su savo koledžo laikų draugu (vėliau ir pirmuoju „Apple“ darbuotoju) Danieliu Kotke (Daniel Kottke) nukeliavo į Indiją aplankyti hinduistų mokytojo Neem Karoli Baba.[16] Stivas namo grįžo plikai nusiskutęs galvą, apsirengęs tradiciniais indų drabužiais ir pareiškė, kad jis atsivertė į budizmą.[17][18] Grįžęs S. Džobsas išbandė įvairius narkotikus, o LSD vartojimą pavadino „vienu iš dviejų ar trijų svarbiausių nuveiktų dalykų jo gyvenime“. Vėliau Stivas pareiškė, jog jo artimųjų mąstysena skyrėsi nuo jo ir jie negalėdavo suprasti Džobso atliekamų veiksmų.

S. Džobsas grįžo į savo ankstesnįjį darbą „Atari“ kompanijoje ir gavo užduotį pagaminti spausdintą schemą žaidimui „Breakout“. Remiantis „Atari“ įkūrėjo Nolano Bušnelio pasakojimu, „Atari“ S. Džobsui pasiūlė po 100 JAV dolerių už kiekvieną mikroprocesorių, išimtą iš prietaiso. Kadangi Stivas mažai žinojo apie spausdintas schemas, jis susitarė su S. Vozniaku, kad jei šiam pavyks įvykdyti užduotį, jie užmokestį pasidalins per pusę. „Atari“ nuostabai, S. Vozniakas sugebėjo išimti 50 mikroprocesorių. Pasak S. Vozniako, S. Džobsas jam pasakė, kad „Atari“ jiems davė tik 700 JAV dolerių (vietoje 5000 JAV dolerių), tad S. Vozniakui priklausė tik 350 JAV dolerių.[19]

Karjera redaguoti

Apple kompiuterio sukūrimas redaguoti

 
Stivas Džobsas ir Bilas Geitsas konferencijoje 2007 m.

1976 metais Stivas Džobsas, Stivas Vozniakas, Ronaldas Veinas (Ronald Wayne)[20] ir išėjęs į pensiją „Intel“ inžinierius Maikas Markula jaunesnysis (A.C. „Mike“ Markkula Jr.) įkūrė „Apple Inc.“. Vozniakas tuomet buvo ir elektronikos programišius (angl. hacker). Džobsas ir Vozniakas jau buvo pažįstami kelerius metus. Juos 1971 metais supažindino bendras draugas Bilas Fernandesas (Bill Fernandez). Tuomet Džobsui buvo 16, o Vozniakui – 21 metai. Džobsas sugebėjo sudominti Vozniaką kompiuterių surinkimu ir pardavimu. Kai „Apple“ plėtėsi, kompanija pradėjo ieškoti patyrusio vadovo, sugebančio susitvarkyti su kompanijos augimu.

1978 m. „Apple“ kaip savo naująjį vadovą pasamdė Maiką Skotą (Mike Scott) iš „National Semiconductor“ kompanijos. Skoto vadovavimo laikotarpis „Apple“ buvo labai reikšmingas. 1983 m. Stivas Džobsas į vadovo vietą pisiviliojo Džoną Skalį (John Sculley) klausdamas jo: „Ar nori visą gyvenimą pardavinėti saldintą vandenį, ar nori pereiti pas mane ir pakeisti pasaulį?“[21] Kitais metais „Apple“ sukūrė Supertaurės (Super Bowl) reklamą pavadinimu „1984“. „Apple“ akcininkų suvažiavime 1984 m. sausio 24 d. Stivas Džobsas entuziazmu trykštančiai publikai pristatė Macintosh kompiuterį. Macintosh tapo pirmuoju komerciškai sėkmingu mažu kompiuteriu, turinčiu grafinę naudotojo sąsają (angl. Graphical User Interface). Mac kompiuterio vystymą perėmė Džefas Raskinas (Jef Raskin), o vėliau ir pats Džobsas.

Nors Džobsas buvo įtikinantis ir charizmatiškas „Apple“ direktorius, kai kurie tuometinių laikų „Apple“ darbuotojai jį apibūdina kaip nepastovų ir temperamentingą vadovą. Pardavimų kritimas 1984 metų pabaigoje pablogino Džobso ir Skalio santykius. 1985 m. gegužės mėnesį, motyvuodamas pablogėjusia situacija kompanijoje, Skalis atleido Džobsą iš kompanijos.[22][23] Vėliau Džobsas teigė: „Sunkumas būnant sėkmingu žmogumi buvo pakeistas lengvumu būnant pradedančiuoju, neužtikrintu žmogumi. Tai man leido įžengti į vieną kūrybiškiausių laikotarpių mano gyvenime.“[24]

NeXT Computer redaguoti

Pagrindinis straipsnis – NeXT.
 
„NeXT“ kompiuteris, kurį CERN organizacijoje naudojo Timas Bernersas-Li ir kuris tapo pirmuoju žiniatinklio serveriu.

Palikęs „Apple“, Džobsas 1985 m. už 7 milijonus dolerių įkūrė kompaniją „NeXT“. Po metų Džobsas nebeturėjo nei pinigų, nei naujų idėjų. Galiausiai jis patraukė milijardieriaus Roso Peroto dėmesį. Jis nusprendė investuoti į Džobso kompaniją. „NeXT“ darbo stotys (angl. workstations) buvo pradėtos pardavinėti 1990 m. ir kainavo $9 999. Kaip ir „Apple Lisa“ kompiuteris, „NeXT“ darbo stotis buvo technologiškai pažengęs produktas, tačiau buvo kritikuojamas dėl kainos, nes švietimo sektorius jų negalėjo įpirkti, o būtent šiam sektoriui produktas buvo skirtas.[25] „NeXT“ darbo stotis buvo žinoma dėl savo techninių galimybių, kurių svarbiausia buvo objektinio programavimo (angl. object-oriented) sistema. Džobsas „NeXT“ produktus skyrė finansinei, mokslinei ir akademinei bendruomenei, pabrėždamas „NeXT“ inovatyvumą bei eksperimentavimą su tokiomis naujomis technologijomis kaip „Mach“ branduolys (angl. kernel).

Atnaujinta antros kartos NeXTcube darbo stotis taip pat buvo išleista 1990 m. Džobsas ją apibūdino kaip „visuomeninį“ kompiuterį galintį pakeisti asmeninį kompiuterį. Su inovatyvia NeXTMail elektroninių laiškų sistema, NeXTcube galėjo pirmą kartą naudoti garsines, vaizdines ir grafines funkcijas elektroniniame laiške. Džobsas vadovavo „NeXT“ kompanijai apsėstas estetinės tobulybės. Tai „NeXT“ sudavė stiprų smūgį. 1993 m., pardavusi tik 50 000 prietaisų, kompanija nusprendė gaminti tik programinę įrangą ir sukūrė NeXTSTEP/Intel operacinę sistemą. Kompaniją 1994 m. uždirbo $1,03 milijono. 1996 m. „NeXT Software, Inc.“ sukūrė WebObjects internetinę sistemą (angl. Web application framework), padėjusią toliau plėtoti internetines programas. Kai 1997 metais „Apple“ įsigijo „NeXT“, WebObjects buvo naudojamas kuriant „Apple“ ir „iTunes“ parduotuves bei „MobileMe“ paslaugas.

Pixar ir Disney redaguoti

 
Džobsas Macworld konferencijoje 2008 m.

1986 m. Džobsas nusipirko „The Graphics Group“ (vėliau pervadintą į „Pixar“) iš „Lucasfilm“ kompiuterinės grafikos padalinio už $10 milijonų, kurių $5 milijonai buvo skirti įmonės kapitalui.[26]

Naujosios kompanijos pradinė būstinė buvo Lucasfilm Kerner studija San Rafaelyje, Kalifornijoje, tačiau vėliau ji persikėlė į Emervilį. Pagal pradinį sumanymą kompanija turėjo būti aukštos kokybės grafinės įrangos tiekėja. Tačiau po daug nepelningų metų pardavinėjant Pixar Image kompiuterį, „Pixar“ pasirašė sutartį su „Disney“. Pagal sutartį Pixar turėjo kurti animacinius filmus, kuriuos finansuotų ir platintų „Disney“.

Pirmasis dviejų kompanijų filmas buvo 1995 m. sukurta „Žaislų istorija“. Šis filmas jiems atnešė šlovę ir kritikų pripažinimą. Per kitus 15 metų kai „Pixar“ vadovavo Džonas Laseteris (John Lasseter), „Disney“ ir „Pixar“ sukūrė nemažai animacinių filmų atnešusių didelį pelną: „Iš vabalų gyvenimo“ (1998); „Žaislų istorija 2“ (1999); „Monstrų biuras“ (2001); „Žuviukas Nemo“ (2003); „Nerealieji“ (2004); „Ratai“ (2006); „La Troškinys“ (2007); „WALL-E. Šiukšlių princo istorija“ (2008); „Aukštyn“ (2009); „Žaislų istorija 3“ (2010). „Žuviukas Nemo“, „Nerealieji“, „La Troškinys“, „WALL-E. Šiukšlių princo istorija“, „Aukštyn“ ir „Žaislų istorija 3“ kiekvienas gavo Oskarą kaip geriausias animacinis filmas, tačiau ši apdovanojimų kategorija buvo įsteigta tik 2001 metais.


2003–2004 m., baiginėjantis „Pixar“ ir „Disney“ kontraktui, Džobsas ir „Disney“ vadovas Maiklas Eisneris (Michael Eisner) bandė susitarti dėl partnerystės pratęsimo, tačiau deryboms nepavykus[27] 2004 metų pradžioje Džobsas paskelbė, jog „Pixar“ ieškos naujo partnerio, kadangi sutartis su „Disney“ baigėsi.

2005 m. spalį Eisnerį „Disney“ vadovo vietoje pakeitė Bobas Igeris (Bob Iger). Igeris greitai atnaujino derybas su Džobsu ir „Pixar“. 2006 m. sausio 24 d. Igeris ir Džobsas paskelbė, kad „Disney“ sutiko nusipirkti „Pixar“ už $7,4 milijardo. Kai „Pixar“ buvo nupirktas, Džobsas tapo daugiausiai „Disney“ akcijų valdančiu žmogumi visoje kompanijoje (jam priklausė maždaug 7 % „Disney“ akcijų).[28] Jis turėjo daugiau akcijų nei Eisneris (1,7 %) ar Volto Disnėjaus giminaitis Rojus E. Disnėjus (Roy E. Disney), kuris iki savo mirties valdė apie 1 % „Disney“ akcijų. Šio žmogaus kritika Eisneriui – ypač dėl nutrauktų derybų su „Pixar“ – paskatino pastarąjį pasitraukti iš „Disney“ vadovo pareigų.

Sugrįžimas į Apple redaguoti

1996 m. „Apple“ paskelbė, jog jie įsigys „NeXT“ už $429 mln. 1996 m. pabaigoje sutartis buvo pasirašyta[29] ir Džobsas grįžo į kompaniją, kurią pats ir įkūrė. Jis tapo laikinu „Apple“ vadovu 1997 m. rugsėjo mėn.,[30] kai pasitraukė tuometinis „Apple“ vadovas Džilas Amelio (Gil Amelio). 1998 m. kovo mėnesį, norėdamas „Apple“ vėl padaryti pelninga kompanija, Džobsas nutraukė tokių projektų vystymą, kaip Newton, Cyberdog ar OpenDoc. Tuo metu nemažai „Apple“ darbuotojų važiuodami liftu „bijojo, kad liftui sustojus gali netekti darbo. Iš tikrųjų Džobsas retai atleisdavo darbuotojus, tačiau keli žmonės jau buvo atleisti ir to užteko įbauginti visą kompaniją.“[31] Džobsas taip pat pakeitė licencijų išdavimo programą Macintosh clone kompiuteriams. Šio pasekoje, gamykloms pasidarė per brangu toliau gaminti šiuos kompiuterius.

Kartu su kompanija „NeXT“, „Apple“ nusipirko ir jų išradimus, kurie vėliau tapo ir „Apple“ produktų dalimi. Didžiausią įtaką padarė NeXTSTEP, kuris vėliau tapo „Mac OS X“. Vadovaujant Džobsui, kompanija pastebimai padidino pardavimų skaičių ir pristatė tokius naujus produktus kaip „iMac“. Nuo tada patrauklus dizainas ir reklama yra „Apple“ vizitinė kortelė. 2000 m. „Macworld“ parodoje Džobsas oficialiai tapo nebe laikinu, o nuolatiniu „Apple“ vadovu (angl. CEO).[32] Jis šmaikštavo, kad nuo šiol šios pareigos vadinsis iCEO.[33]

Kompanija toliau plėtėsi ir pristatė nemažai naujų idėjų. Tarp tokių buvo nešiojamas muzikos grotuvas „iPod“ bei „iTunes“ parduotuvė. 2007 m. birželio 29 d. „Apple“ įsiveržė ir į mobiliųjų telefonų rinką, pristatydami telefoną su jutikliniu ekranu „iPhone“. Nors Džobsas ir skatino naujoves, jis vis primindavo darbuotojams, kad „tikrų menininkų laivas“[34] (produktų pristatymas laiku) yra tiek pat svarbus, kiek produkto dizainas ar inovatyvumas.

Džobsas buvo ir mylimas, ir kritikuojamas dėl savo iškalbos ir įtikinėjimo, jo kalbos kartais „prasilenkdavo su realybe“. Tai būdavo aiškiai pastebima per „Apple“ produktų pristatymus Macworld parodose ar Pasaulinėse gamintojų konferencijose (angl. Worldwide Developers Conference).

Atsistatydinimas redaguoti

2011 m. rugpjūtį Džobsas atsistatydino iš „Apple“ vadovo pareigų, tačiau liko pirmininkauti direktorių tarybai.[35][36] Praėjus kelioms valandoms po Džobso pasitraukimo, „Apple“ akcijų vertė nukrito 5 %.[37] Palyginti nedidelis akcijų vertės nuosmukis, žinant Stivo Džobso svarbą „Apple“ kompanijai, buvo dėl to, kad Džobso sveikatos problemos visiems buvo žinomos jau kelerius metus. 2011 m. sausį Stivas buvo pasitraukęs iš pareigų dėl pablogėjusios sveikatos.[38] Pasak „Forbes“ žurnalo, Džobso pasitraukimas turėjo pakenkti ir „Apple“, ir „Disney“, kompanijoms, kuriose jis atliko svarbų vaidmenį.[39] Tą pačią Džobso pasitraukimo dieną „Disney“ akcijų vertė nukrito 1,5 %.[40]

Verslo ypatumai redaguoti

Turtas redaguoti

Nors Džobsas būdamas „Apple“ generaliniu direktoriumi ir uždirbdavo tik 1 dolerį per metus,[41] jis valdė 5,426 milijono vertės „Apple“ akcijų, taip pat 138 milijonų vertės „Disney“ akcijų, kurias gavo už „Disney“ ir „Pixar“ susijungimą.[42] „Forbes“ žurnalo rengiamame turtingiausių JAV žmonių sąraše, Džobsas užėmė 42-ą vietą, su 8,3 milijardo dolerių vertės turtu.[43]

2001 m. Stivas Džobsas buvo apdovanotas 7,5 milijono „Apple“ akcijų, kurių kiekvienos vertė buvo $18.30. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog tikroji kiekvienos akcijos vertė turėjo būti $21.10. Taigi Džobsas buvo apkaltintas sukčiavimu, nes nuslėpė apie $20 000 000. Dėl to „Apple“ vadovui buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos. 2006 m. gruodžio 26 d. byla buvo baigta narplioti ir buvo išaiškinta, jog Džobsas 2003 m. grąžino visas jam padovanotas akcijas.[44] 2008 m. liepos 1 d. prieš kelis „Apple“ direktorių tarybos narius buvo pateiktas $7 miljardų ieškinys, dėl sukčiavimo su vertybiniais popieriais.[45][46]

Vadovavimo stilius redaguoti

 
Džobsas rodo „iPhone 4“ telefoną Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui 2010 m. birželio 23 d.

Džobsas buvo agresyvi ir daug reikalaujanti asmenybė. Tai ypač buvo pabrėžiama biografinėse knygose apie jį: Maiko Morico „Mažoji karalystė“ (Mike Moritz „The Little Kingdom“), Alano Doičmano „Antrasis Stivo Džobso atėjimas“ (Alan Deutschman „The Second Coming of Steve Jobs“) bei Džefrio Jongo ir Viljamo Saimono „iKona:Stivas Džobsas“ (Jeffrey S. Young & William L. Simon „iCon: Steve Jobs“). 1993 m. Džobsas užėmė pirmą vietą Fortune žurnalo „kiečiausių JAV vadovų“ reitinge. Vienas „NeXT“ kompanijos įkūrėjų Denlas Levinas (Dan’l Lewin) duodamas interviu žurnalui Fortune, sakė: „Kilimai buvo neįtikėtini… tačiau kritimai – neįsivaizduojami.“ [47]

Buvęs Džobso kolega Džefas Raskinas teigė, jog Stivas „būtų buvęs puikus Prancūzijos karalius“.[48]

Džobsas stengėsi, kad „Apple“ pirmautų ne tik technologijų pažangumu ir stiliumi, tačiau ir kitomis sritimis. Jis visada norėjo būti priekyje konkurentų. 2007 m. šią savo savybę Džobsas apibūdino ledo ritulininko Veino Gretzkio citata:

Yra viena sena Veino Gretzkio citata, kurią aš labai mėgstu. „Aš čiuožiu ten kur ritulys bus, ne ten kur jis jau buvo.“ „Apple“ kompanija visą laiką stengėsi šitai vykdyti. Nuo pačių pačių pradžių. Ir mes toliau tai darysime.[49]

Floidas Normanas (Floyd Norman) sakė, jog dirbdamas „Pixar“, Džobsas buvo „subrendusi, atlaidesnė asmenybė“ ir niekada nesikišdavo į filmų kūrėjų darbą.[50]

2005 m. Stivas Džobsas visose „Apple“ parduotuvėse uždraudė prekiauti leidėjų John Wiley & Sons knygomis, nes šie išspausdino knygą „iKona:Stivas Džobas“.[51]

Išradimai redaguoti

Stivas Džobsas yra minimas kaip išradėjas arba vienas iš išradėjų 338-iuose JAV patentuose. Jo išradimai prasideda nuo paties kompiuterio iki lietimui jautraus ekrano, kolonėlių ar klaviatūrų.[52][53]

Labdara redaguoti

„BusinessWeek“ žurnalistas Arikas Heseldalas (Arik Hesseldahl) teigė, jog „Džobsas nėra plačiai žinomas dėl labdaros organizavimo“, lyginant su Bilu Geitsu.[54] 1997 m., grįžęs į „Apple“ vadovo postą, Džobsas atšaukė visas labdaros programas.[55]

Asmeninis gyvenimas redaguoti

1991 m. kovo 18 d. Džobsas vedė Loreną Powell (Laurene Powell). Juos sutuokė dzenbudistų vienuolis Kobun Chino Otogawa.[56] Pora susilaukė sūnaus ir dviejų dukrų.[57] Džobsas turi dar vieną dukterį gimusią 1978 m. vardu Liza Brenan-Džobs (Lisa Brennan-Jobs), kuri gimė po jo draugystės su tapytoja Krisan Brenan (Chrisann Brennan).[58] Krisan sunkiai, vien iš pašalpos, augino dukterį, nes Džobsas neigė esąs mergaitės tėvas ir teigė, jog jis yra nevaisingas. Po kiek laiko Stivas pripažino, jog Liza yra jo dukra.

Džobsas buvo didelis „Bitlų“ gerbėjas. Jis cituodavo „Bitlus“ įvairiomis progomis. Paklaustas apie savo verslo modelį, jis atsakė:

  Mano verslo modelis yra „Bitlai“: jie buvo keturi jauni vyrukai, kurie palaikė ir balansavo vienas kitą. Kartu jie buvo geresni, negu būtų buvę atskirai. Geriausi ir teisingiausi verslo sprendimai pasiekiami ne vieno žmogaus, bet visos komandos dėka.

Stivas Džobsas

 


1982 m. Džobsas nusipirko butą viename prabangiausių Niujorko daugiabučių The San Remo. Šiame name butus taip pat turėjo aktoriai Demi Moore bei Stivas Martinas, režisierius Stivenas Spylbergas ar Ritos Heivorth duktė. Džobsas daug metų remontavo savo butą, kuris buvo šiaurinio daugiabučio pirmuose dvejuose aukštuose, tik tam, kad beveik po dviejų dešimtmečių jį parduotų garsiam U2 dainininkui Bono. Stivas Džobsas niekada nebuvo atsikraustęs gyventi į šį butą.[59][60]

1984 m. Stivas Džobsas nusipirko didžiulį namą pavadinimu Jackling House. Jo plotas – 1600 kvadratinių metrų. Nors jame beveik nebuvo jokių baldų, Stivas šiame name pragyveno beveik 10 metų. Pasak šaltinių, svetainėje jis laikė savo BMW motociklą ir 1998 m. leido juo naudotis JAV prezidentui Bilui Klintonui. Nuo ankstyvo XX a. dešimto dešimtmečio Džobsas gyveno name Palo Alto mieste. 1996 m. rugpjūčio 7 d. Klintonas, Džobsas ir dar 14 Silicio slėnio vadovų vakarieniavo Greens restorane, kuris yra skirtas vegetarams.[61][62] Atsidėkodamas už vakarienę, Klintonas pakvietė Džobsą praleisti naktį Baltuosiuose rūmuose.[63]

Džobsas ilgai neremontavo Jackling House, kol galiausiai namo būklė tapo kritinė. Stivas planavo nugriauti namą ir vietoje jo pastatyti mažesnį, tačiau tam prieštaravo vietos aplinkosaugininkai. 2007 m. teismas neleido Džobsui nugriauti namo.[64] 2010 m. kovo mėnesį teismas panaikino savo sprendimą ir 2011 m. vasario mėnesį namas buvo nugriautas.[65]

Džobsas buvo pescetaras – laikydamasis dietos jis valgydavo tik žuvį ir jokios kitos mėsos.[66]

Jo automobilis buvo sidabrinės spalvos 2008 m. „Mercedes-Benz SL 55 AMG“.

Tarp Džobso ir „DELL“ kompanijos vadovo Maiklo Delo tvyrojo nemaža įtampa. Viskas prasidėjo nuo to, kad Džobsas kartą sukritikavo „DELL“, kadangi šie gamino „neinovatyvias, smėlio spalvos dėžes“.[67] 1997 m. spalio 6 d. Gartner simpoziume Maiklas Delas buvo paklaustas, ką darytų, jei jis šiuo metu būtų sunkų metą išgyvenančios „Apple“ kompanijos vadovas. Jis atsakė, jog „iš karto uždarytų ir atiduotų visus likusius pinigus akcininkams.“[68] 2006 m. „Apple“ akcijų vertė pakilo aukščiau negu „DELL“ ir Stivas Džobsas išsiuntė elektroninį laišką visiems savo darbuotojams. Laiške buvo rašoma:

Komanda, paaiškėjo, kad Maiklas Delas netiksliai atspėjo ateitį. Remiantis šiandienos akcijų birža, „Apple“ verta daugiau negu „DELL“. Akcijų vertė kyla ir leidžiasi, rytoj viskas gali apsiversti aukštyn kojom, tačiau galvoju, kad šią datą reikia paminėti. Stivas.[69]

Problemos su sveikata redaguoti

2004 m. viduryje Džobsas savo darbuotojams pranešė, jog jam buvo diagnozuotas kasos vėžys. Įprastai, diagnozavus kasos vėžį, prognozės žmogui būna labai prastos, tačiau Džobsas teigė, jog jam susiformavo retos formos ir mažiau agresyvus auglys (neuroendokrininis navikas). Vėliau buvo atskleista, kad Džobsui šios formos vėžys buvo diagnozuotas jau 2003 m.,[70] tačiau jis nutarė šio dalyko neviešinti. Džobsas devynis mėnesius priešinosi gydytojų rekomendacijoms rinktis laiko patikrintą gydymo metodą. Vietoje to jis rinkosi alternatyviosios medicinos metodus, tačiau galiausiai buvo priverstas rinktis įprastinį gydymą. 2004 m. liepą, Džobsui buvo pašalintas auglys. Jam nebuvo atliekama nei chemoterapija, nei radioterapija. Kol Džobsas gydėsi, „Apple“ vadovavo Timas Kukas (Timothy D. Cook).[71]

2008 m., per „Apple“ rengiamą suvažiavimą, didelį nerimą sukėlė Stivo Džobso išvaizda. „Apple“ atstovai teigė, jog jis tiesiog peršalo ir geria antibiotikus, tačiau kiti žmonės, tuo metu matę Džobsą, teigė, kad jis atrodė labai išsekęs[72] ir taip yra dėl prieš kelerius metus atliktos auglio šalinimo procedūros. Liepos mėnesį vykusi konferencija, skirta aptarti „Apple“ pelną, tik dar labiau paskatino diskusijas dėl Stivo sveikatos, tačiau žmonėms buvo aiškinama, kad tai yra „asmeninės problemos“. Kiti spėliojo, jog Džobsas atskleidė savo sveikatos problemas „Apple“ akcininkams, nes šie turėjo teisę žinoti apie kompanijos vadovo sveikatos būklę. „The New York Times“ laikraštis skelbė, jog iš patikimų šaltinių sužinojo, kad Džobso „sveikatos problemos buvo didesnės, nei paprastas peršalimas, tačiau pavojaus gyvybei tai nekelia“.

2008 m. rugpjūčio 28 d. Bloomberg televizija netyčia išspausdino 2500 žodžių Stivo Džobso nekrologą. Jame buvo palikti tušti tarpai apie Džobso mirties priežastį ir jo mirimo metus. Kai kurios žiniasklaidos priemonės būna pasiruošusios žymių žmonių mirties nekrologus, kad staiga, žmogui mirus, nereikėtų jo rašyti nuo pradžių. Nors klaida buvo greitai ištaisyta, kalbos netruko pasklisti ir tai tik dar labiau paskatino kalbas apie Džobso sveikatą. Džobsas 2008 rugsėjį pakomentavo kalbas apie savo sveikatą cituodamas Marką Tveną: „Kalbos apie mano mirtį yra perdėtos.“ Ateinančioje konferencijoje Džobsas dideliame ekrane parodė skaidrę, kurioje buvo užrašyta „110/70“. Tai reiškė Stivo kraujospūdį ir taip jis pasakė, jog daugiau nenori girdėti jokių kalbų apie savo sveikatą.

2008 m. gruodžio 16 d. „Apple“ paskelbė, jog 2009 m. Macworld konferencijoje kalbės ne Stivas Džobsas, o rinkodaros viceprezidentas Filas Šileris (Phil Schiller) ir tai eilinį kartą žmones privertė sunerimti dėl Džobso sveikatos. 2009 m. sausio 5 d. Džobsas Apple.com svetainėje paskelbė, jog jau kelis mėnesius jį kankina hormonų disbalansas.

2009 m. balandį Džobsui buvo persodintos kepenys. Operacija vyko ligoninėje Memfyje. Džobso sveikata buvo apibūdinta kaip „puiki“.

2011 m. sausio 17 d. „Apple“ paskelbė, jog Džobsas laikinai palieka vadovo postą dėl sveikatos problemų. Džobsas apie savo išvykimą pranešė darbuotojams sakydamas, jog palieka vadovo postą, kad „galėtų visą dėmesį skirti savo sveikatai.“ Kaip ir per 2009 m. vykusią operaciją, kompanijai vadovavo Timas Kukas. Nepaisant pasitraukimo, Džobsas pasirodė „iPad 2“ pristatyme kovo 2 d., iCloud pristatyme birželio 6 d. ir renginyje vykusiame Kupertino mieste birželio 7 d.

Džobsas apie savo pasitraukimą iš „Apple“ vadovo pareigų paskelbė 2011 m. rugpjūčio 24 d. „Deja, ta diena atėjo“, sakė Džobsas. Jis taip pat teigė, jog „nebegali atlikti [savo] pareigų kaip „Apple“ vadovas“. Džobsas tapo direktorių tarybos nariu, o „Apple“ generaliniu direktoriumi tapo Timas Kukas.

Mirtis redaguoti

Stivas Džobsas mirė savo namuose Kalifornijoje 2011 m. spalio 5 d., apie 15:00 vietos laiku. Mirties priežastis – atsinaujinęs kasos vėžys.[73]. Apie jo mirtį pranešė „Apple“ atstovai. Laiške buvo rašoma:

  Mes esame labai nuliūdę norėdami pranešti, jog Stivas Džobsas šiandien numirė. Stivo talentas, aistra ir energija buvo šaltinis begalybės inovacijų, kurios praturtina ir pagerina mūsų gyvenimus. Pasaulis yra žymiai geresnis dėka Stivo. Jo didžiausia meilė buvo skirta žmonai Lorenai ir jo šeimai. Mūsų mintys yra su jais ir su visais kitais, kuriems Stivas padarė didelę įtaką.

Apple

 


Džobsą palydėjo jo žmona Lorena, su kuria jis buvo susituokęs jau 20 metų, jų trys vaikai ir dukra iš ankstesnės draugystės, Liza Brenan-Džobs.[74]

Po Džobso mirties, „Apple“ „“kompanijos internetinis puslapis pagerbė savo buvusį vadovą, ant titulinio puslapio uždedami juodai baltą Džobso nuotrauką ir jo gimimo bei mirties datas. Paspaudus ant nuotraukos, atsiverdavo tekstas:

  „Apple“ prarado fantastišką ir kūrybingą genijų, o pasaulis prarado nuostabų žmogų. Tie, kuriems pasisekė bendrauti ar dirbti su Stivu, prarado ir gerą draugą bei patarėją. Stivas palieka kompaniją, kurią tik jis galėjo sukurti, o jo dvasia visada išliks „Apple“ pagrindu.

Apple.com

 


Netrukus po jo mirties pasipylė užuojautos iš viso pasaulio. ABC, CBS ir NBC televizijos nutraukė savo numatytą programą papasakoti žinias apie žymaus žmogaus mirtį. Kitą dieną daug laikraščių ant savo viršelių taip pat buvo atspausdinę Stivo Džobso nuotrauką. Svarbūs žmonės taip pat išreiškė savo pagarbą Stivui Džobsui: JAV prezidentas Barakas Obama, Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas[75] bei „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas.

Privačios Stivo Džobso laidotuvės įvyko 2 dienos po jo mirties, spalio 7 d. Gerbiant velionio atminimą, laidotuvių detalės neviešinamos. Spalio 16 d., sekmadienį, Kalifornijos gubernatorius Džeris Braunas (Jerry Brown) paskelbė, jog ši diena yra „Stivo Džobso diena“.[76]

Džobsas yra palaidotas Alta Mesa memorialiniame parke.

Apdovanojimai redaguoti

Džobsą 1984 m., kartu su Stivu Vozniaku, JAV prezidentas Ronaldas Reiganas apdovanojo Nacionaliu technologijų medaliu (National Medal of Technology). Jie buvo vieni pirmųjų žmonių, gavusių šį medalį.[77] 2007 m. lapkričio 27 d. Džobsą „Fortune“ žurnalas įvardino kaip įtakingiausią žmogų verslo pasaulyje.[78] 2007 m. gruodžio 5 d., Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Švarcnegeris ir pirmoji ponia Marija Šriver (Maria Shriver) įtraukė Stivą Džobsą į Kalifornijos šlovės galeriją (California Hall of Fame).

2009 m. rugpjūtį Džobsas buvo išrinktas įtakingiausiu verslininku tarp paauglių.[79] 2009 m. lapkričio 5 d. „Fortune“ žurnalas Džobsą išrinko įtakingiausiu dešimtmečio vadovu.[80] 2011 m. rugsėjį Džobsas „Forbes“ žurnalo rengiamame įtakingiausių pasaulio žmonių reitinge liko 17 vietoje.[81] 2010 m. gruodį laikraštis „Financial Times“ Džobsą išrinko metų žmogumi.

Literatūra redaguoti

  • Walter Isaacson. Steve Jobs. Oficiali biografija.

Nuorodos redaguoti

Interviu redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. ↑ Apple CEO Jobs’s Health Reports Since Cancer Diagnosis in 2003: Timeline „Bloomberg News“, 2011 m. rugpjūčio 25 d.
  2. ↑ „Smithsonian Institution. Oral and Video Histories: Steve Jobs“. Smithsonian Institution. 1995 m. balandžio 20 d. Suarchyvuotas originalas 2006-12-05. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 29 d..
  3. ↑ Interview with Abdulfattah „John“ Jandali, Jobs' biological father. Autorius Mohannad Al-Haj Ali, išspausdinta „Al Hayat“ „Ya Liban“, 2011 m. vasario 28 d.
  4. ↑ „Stivo Steve Jobs' Father Regrets Adoption, Hasn't Met Apple Founder“. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 29 d..
  5. ↑ Smith, David (2006 m. sausio 29 d.). „The non-stop revolutionary“. The Guardian. London.
  6. ↑ Sherman, Suzan. „BOMB žurnalas: Mona Simpson by Ameena Meer“. Bombsite.com. Suarchyvuotas originalas 2011-07-21. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 29 d..
  7. ↑ Sadeghi, Shirin (2011 m. spalio 5 d.). „Steve Jobs Was an Arab American“. New America Media. Suarchyvuotas originalas 2011-10-06. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 29 d..
  8. ↑ Alan Deutschman, Richard Siklos, Heather Halberstadt, John Brodie, Duff McDonald, Craig Offman ir Richard Rushfield, „The New Establishment 2005: The 50 Most Powerful Leaders of the Information Age“, „Vanity Fair“, 2005 m. spalio 1 d.
    Andy Behrendt, „Apple Computer mogul’s roots tied to Green Bay“, „Green Bay Press-Gazette“, 2005 m. gruodžio 4 d.
    David Smith, „The non-stop revolutionary“, „The Observer“ (JK), 2006 m. sausio 26 d.
    Rob Waugh, papildomai parašė Paul Henderson, „iGod – how Apple went bad, and made billions from doing it“, „Daily Mail“ (JK), 2008 m. balandžio 30 d.
    „Steve Jobs, Apple’s iGod: Profile“, „Telegraph“ (JK), 2009 m. sausio 14 d.
    Elkind, Peter (2008 m. kovo 4 d.). „The trouble with Steve Jobs“. CNN.
  9. ↑ Colleen Curry (2011 m. spalio 6 d.). „Steve Jobs Kept Private Life Closely Guarded Secret“. ABC News. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 29 d..
  10. ↑ Abdulfattah John Jandali, Steve Jobs’ Father, Saddened in Final Months
  11. ↑ I fear time is running out to meet son I was forced to give away – Says John Jandali – Steve Jobs' biological father
  12. ↑ Steve Jobs' Biological Father: No Comment on Estranged Son’s Death Archyvuota kopija 2011-10-19 iš Wayback Machine projekto.
  13. ↑ „Biography: Steve Jobs“. The Apple Museum. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 29 d..
  14. ↑ Campbell, Duncan (2004 m. birželio 8 d.). „The Guardian profile: Steve Jobs“. The Guardian. UK. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 29 d..
  15. ↑ „'You've got to find what you love,' Jobs says“. Stanford Report. 2005 m. birželio 14 d. Suarchyvuotas originalas 2012-07-11. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 29 d..„Tada aš to nesupratau, bet pasirodė, jog atleidimas iš „Apple“ buvo pats geriausias man galėjęs nutikti dalykas“.
  16. ↑ „Il santone della Silicon Valley che ha conquistato i tecno-boss“ (italų). Repubblica.it. 2008-06-09. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 29 d..
  17. ↑ Andrews, Amanda (2009 m. sausio 14 d.). „Steve Jobs, Apple's iGod: Profile“. The Daily Telegraph. UK. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 29 d..
  18. ↑ „Steve Jobs profile: Apple's hard core“. Edinburgas: News Scotsman. 2009 m. sausio 11 d. Suarchyvuotas originalas 2011-10-29. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 29 d..
  19. ↑ „Letters – General Questions Answered“ Archyvuota kopija 2011-06-12 iš Wayback Machine projekto., Woz.org
    Wozniak, Steven: „iWoz“, a: pp. 147–48, b: p. 180. W. W. Norton, 2006. ISBN 978-0-393-06143-7
    Kent, Stevn: "The Ultimate History of Video Games", pp. 71–3. Three Rivers, 2001. ISBN 0-7615-3643-4
    „Breakout“. Arcade History. 2002 m. birželio 25 d. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 29 d..
    „Classical Gaming: A Complete History of Breakout“. Classicgaming.gamespy.com. Suarchyvuotas originalas 2012-07-08. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 29 d..
  20. ↑ Owen W. Linzmayer, No Starch Press. „Tikroji istorija apie Apple Computer“. The Denver Post.
  21. ↑ „Jo šansas pakeisti pasaulį“.
  22. ↑ Hertzfeld, Andy. „Eros pabaiga“. folklore.org.
  23. ↑ Steven Levy – „Insanely Great – The Life and Times of Macintosh, the Computer That Changed Everything“ – Penguin Books, 1994, 2000 – puslapis 204.
  24. ↑ Kopun, Francine (25 d m. rugpjūčio mėn.., 2011 m.). „Gyvenimo pamokos pagal Džobsą“. The Star. Toronto. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  25. ↑ Rose, F. (2009 m. balandžio 29 d.). Apple nekaltumo pabaiga: kas nutiko, kai Stivas Džobsas buvo atleistas. „Wired“.
  26. ↑ „Pixar įkūrimo dokumentai“. Alvyray.com. Nuoroda tikrinta balandžio 19 d., 2010 m.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  27. ↑ Wolff, Michael, „iPod, Therefore I am“, „Vanity Fair“ žurnalas, 2006 m. balandis.
  28. ↑ Sausio 25 d., 2006 m. „Disney“ perka „Pixar“ už 7,4 milijardo JAV dolerių“, rediff.com
  29. ↑ Apple Computer, Inc. baigia susijungimą su NeXT Software Inc., „Apple Inc.“, 1997 m. vasario 7 d.
  30. ↑ „Apple paskelbia Džobsą laikinu vadovu“. The New York Times. New York. rugsėjo 17 d., 1997 m. Nuoroda tikrinta birželio 27 d., 2011 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  31. ↑ „Stivo Džobso ateitis“. Salon.com. 11 d m. spalio mėn.., 2000 m. Suarchyvuotas originalas 2009-04-16. Nuoroda tikrinta 2011-10-21. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  32. ↑ Norr, Henry (sausio 6 d., 2000 m.). „MacWorld paroda / Džobsas tampa Apple vadovu“. San Francisco Chronicle. Nuoroda tikrinta birželio 27 d., 2011 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  33. ↑ „Džobsas paskelbia apie naująjį MacOS ir pasivadina iCEO“. CNN. 5 d. m. sausio mėn., 2000 m. Suarchyvuotas originalas 2012-07-08. Nuoroda tikrinta 2011-10-21. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  34. ↑ „Real Artists Ship“.
  35. ↑ Siegler, MG. „Stivas Džobsas atsistatydina iš Apple“. TechCrunch. Nuoroda tikrinta 2011-08-25.
  36. ↑ Gupta, Poornima (18 d m. rugpjūčio mėn.., 2011 m.). „Stivas Džobsas pasitraukia“. Reuters. Suarchyvuotas originalas 2012-07-02. Nuoroda tikrinta rugpjūčio 25 d., 2011 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  37. ↑ „AAPL: ataskaita apie Apple Inc.- Yahoo! Finance“. Finance.yahoo.com. 2 d. m. sausio mėn., 2007 m. Nuoroda tikrinta rugpjūčio 25 d., 2011 m.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  38. ↑ Valentino-DeVries, Jennifer (24 d m. rugpjūčio mėn.., 2011 m.). „Apple vertė: Džobso išėjimas jiems kainavo“. The Wall Street Journal. Nuoroda tikrinta rugpjūčio 25 d., 2011 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  39. ↑ Steve Schaefer (26 d m. liepos mėn.., 2011 m.). „Forbes“. Forbes. Nuoroda tikrinta rugpjūčio 25 d., 2011 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  40. ↑ „DIS: ataskaita apie The Walt Disney Company - Yahoo! Finance“. Finance.yahoo.com. Nuoroda tikrinta rugpjūčio 25 d., 2011 m.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  41. ↑ „Vadovų algos vėl didėja“. Slideshow. NineMSN. p. 5. Suarchyvuotas originalas 2012-05-29. Nuoroda tikrinta gegužės 11 d., 2011 m.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  42. ↑ „Stivas Džobsas yra $300 milijonų turtingesnis“ Archyvuota kopija 2012-05-29 iš Archive.is projekto. „Fortune“. Nuoroda tikrinta June 10, 2010.
  43. ↑ „2009 m. turtingiausių amerikiečių 400-tukas“. „Forbes“.
  44. ↑ „Apple pripažįsta suklastojusi dokumentus“. EE Times. 29 d m. gruodžio mėn.., 2006 m. Suarchyvuotas originalas 2013-05-21. Nuoroda tikrinta sausio 1 d., 2007 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  45. ↑ „Vadovai nori iš Apple atgauti $7 milijardus“. Suarchyvuotas originalas 2012-02-04. Nuoroda tikrinta 2011-10-21.
  46. ↑ „Apple vadovybė paduota į teismą dėl sukčiavimo“. Suarchyvuotas originalas 2009-05-19. Nuoroda tikrinta 2011-10-21.
  47. ↑ Dumaine, Brian (spalio 18 d., 1993 m.). „Amerikos kiečiausi vadovai“. Fortune. CNN. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  48. ↑ Appleyard, Bryan (16 d m. rugpjūčio mėn.., 2009 m.). „Stivas Džobsas: Žmogus ištobulinęs Apple“. The Sunday Times. UK. p. 2. Nuoroda tikrinta vasario 23 d., 2011 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  49. ↑ „JOBS MACWORLD 07“. blog.seattlepi.nwsource.com. 2007. Nuoroda tikrinta balandžio 19 d., 2010 m.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  50. ↑ Floyd Norman (19 d m. sausio mėn.., 2009 m.). „Steve Jobs: A Tough Act to Follow“. Jim Hill Media. Suarchyvuotas originalas 2010-05-08. Nuoroda tikrinta sausio 19 d., 2009 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  51. ↑ Hafner, Katie (30 d m. balandžio mėn.., 2005 m.). „Stivas Džobsas, peržiūrėjęs savo biografiją: "uždrauskite ją"“. The New York Times. p. Technology. Nuoroda tikrinta spalio 16 d., 2006 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  52. ↑ „JAV patentų duomenų bazė“. Suarchyvuotas originalas 2013-08-12. Nuoroda tikrinta rugpjūčio 29 d., 2011 m.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  53. ↑ „JAV kandidatų į patentus duomenų bazė“. Suarchyvuotas originalas 2015-12-26. Nuoroda tikrinta 2011 m. rugpjūčio 29 d..
  54. ↑ „Mintys apie Stivo Džobso palikimą“. „Bloomberg Businessweek“, 2010 m. rugpjūčio 12 d.
  55. ↑ „Bėdos su Stivu Džobsu“. „Fortune“, 2010 m. rugpjūčio 12 d.
  56. ↑ Elkind, Peter (kovo 4 d., 2008 m.). „Stivas Džobsas (psl. 2) – kovo 4 d., 2008 m.“. CNN. Nuoroda tikrinta balandžio 19 d., 2010 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  57. ↑ „Nuotraukos iš CNBC“. CNBC. Nuoroda tikrinta liepos 3 d., 2011 m.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  58. ↑ Elkind, Peter (kovo 15 d., 2008 m.). „Problemos su Stivu Džobsu“. Fortune. Nuoroda tikrinta sausio 6 d., 2009 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  59. ↑ Morgenson, Gretchen (28 d m. gruodžio mėn.., 1987 m.). „Stivo Džobso namuose“. Forbes. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  60. ↑ Tallant, Nicola (1 d. m. gegužės mėn., 2005 m.). „Bono's E11.5M 'Bargain Buy'“. The Sunday People. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  61. ↑ Mitchell, Alison (27 d m. gruodžio mėn.., 1996 m.). „Building a Bulging War Chest: How Clinton Financed His Run“. The New York Times. p. 8. Nuoroda tikrinta rugpjūčio 26 d., 2011 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  62. ↑ Gauvin, Peter ir Arrington, Vanessa (9 d. m. rugpjūčio mėn., 1996 m.). „WAVERLEY STREET: Klintonas sustoja Palo Alto mieste vakarienei“. Palo Alto Online. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  63. ↑ Kahney, Leander (27 d m. sausio mėn.., 2003 m.). „Džobsas - prezidentas? Tik ne dabar“. Wired. Condé Nast. Suarchyvuota iš originalo 2012-09-15. Nuoroda tikrinta rugpjūčio 26 d., 2011 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  64. ↑ Egelko, Bob (sausio 10 d., 2007 m.). „Teismas neleido Džobsui nugriauti Woodside namo“. San Francisco Chronicle. Suarchyvuotas originalas 2012-07-16. Nuoroda tikrinta 2011-10-21. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  65. ↑ Samuels, Diana (vasario 16 d., 2011 m.). „Prasideda Stivo Džobso namo Woodside griovimas“. Mercury News. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  66. ↑ „Jobs gets out of the Happy Meal business“. ZDNet. 2006 m. gegužės 9 d. Suarchyvuotas originalas 2007-06-07. Nuoroda tikrinta 2010-06-23. „... Jobs, who is a pescetarian (neither vegetarian nor vegan as is often reported), ...“
  67. ↑ "If Apple can go home again, why not Dell? " Archyvuota kopija 2012-06-04 iš Archive.is projekto CNET žinios. Gegužės 19 d., 2008 m.
  68. ↑ „Dell: Apple turėtų užsidaryti“. CNET. Suarchyvuotas originalas 2008-05-17. Nuoroda tikrinta 2011-10-21.
  69. ↑ Markoff, John (sausio 16 d., 2006 m.). „Apple vadovas siūlo Maiklui Delui rinkti žodžius“. The New York Times. Nuoroda tikrinta gegužės 24 d., 2010 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  70. ↑ Stivas Džobsas pasmerkė save iškeisdamas tradicinę mediciną į alternatyviąją
  71. ↑ Evangelista, Benny (2004 m. rugpjūčio 2 d.). „Džobsui pašalintas auglys“. San Francisco Chronicle. p. A1. Nuoroda tikrinta rugpjūčio 9 d., 2006 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  72. ↑ Kahney, Leander. „Ar Stivas Džobsas prarado savo burtus?“. Cult of Mac. Wired News. Nuoroda tikrinta rugpjūčio 8 d., 2006 m.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  73. ↑ Iwatani, Yukari. „Stivas Džobsas mirė - WSJ.com“. Online.wsj.com. Nuoroda tikrinta 2011-10-06.
  74. ↑ Griggs, Brandon (5 d. m. spalio mėn., 2011 m.). „Stivas Džobsas mirė“. CNN. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  75. ↑ Ministras Pirmininkas išreiškia pagarbą Stivui Džobsui
  76. ↑ Privačio laidotuvės vyksPrivate Steve Jobs Memorial Set for Oct. 16 – The Hollywood Reporter
  77. ↑ „1985 m. Nacionalinio technologijų medalio laureatai“. Uspto.gov. Suarchyvuotas originalas 2012-02-04. Nuoroda tikrinta balandžio 19 d., 2010 m.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  78. ↑ „25 galingiausi vadovai versle“. CNN. Nuoroda tikrinta balandžio 19 d., 2010 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  79. ↑ „Stivas Džobsas didesnis nei Opra!“ (PDF). Nuoroda tikrinta balandžio 19 d., 2010 m.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  80. ↑ Lashinsky, Adam (5 d. m. lapkričio mėn., 2009 m.). „Stivas Džobsas: dešimtmečio vadovas“. CNN. Nuoroda tikrinta balandžio 19 d., 2010 m.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  81. ↑ Noer, Michael (11 d m. lapkričio mėn.., 2009 m.). „Galingiausi pasaulio žmonės“. Forbes. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
Užimamos pareigos
Prieš tai:
Gil Amelio 		Apple vadovai
1997–2011 		Po to:
Tim Cook
  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.


  Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Steve_Jobs&oldid=7212922"