Stanislovo akademija (Nansi)
Stanislovo akademija (pranc. Académie de Stanislas) – Prancūzijos Lotaringijos regiono Nansi mieste veikianti mokslų akademija. 2020 m. jos prezidente išrinkta Fransin Rouz (pranc. Francine Roze).
Istorija redaguoti
Iš gimtosios valstybės pasitraukęs buvęs Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis dar gyvendamas Luaros slėnio Šamboro pilyje telkė apie save mokslo žmones. Tapęs Lotaringijos hercogu ir atsikraustęs į Nansi, jis nusprendė įkurti mokslo reikmėms skirtą biblioteką (1750 m. gruodžio 28 d. buvo patvirtinti nuostatai, o 1751 m. gegužės 8 d. priimtas pirmas lankytojas). Bibliotekos darbuotojai nebuvo eiliniai tarnautojai: jie tapo atsakingais už fondų komplektavimą ir privalėjo kas ketvirtadienį rinktis į reikalų aptarimus, į kuriuos imta kviesti ir žymius mokslininkus. Susiformavusią nedidelę bendruomenę pradėta vadinti Karališkąja mokslo ir grožinės literatūros draugija Nansi mieste.
Prancūzų revoliucijos metu draugija buvo uždaryta, bet jos nariai užsimezgusius tarpusavio ryšius tebepuoselėjo. 1802 m. gautas leidimas vėl veikti Mokslo, literatūros ir meno draugijos vardu. Po to pavadinimai kelis kartus keitėsi, kol nuo 1852 m. prigijo iki dabar naudojamas vardas: Stanislovo akademija. 1864 m. birželio 21 d. pripažintas visuomenei naudingos organizacijos statusas.[1]
Pirmojo pasaulinio karo metais akademijos posėdžiai vykdavo griaudžiant pabūklams. Per Antrąjį pasaulinį karą akademikai nusprendė, kad laisva mokslinė veikla tokiu metu yra neįmanoma ir nebesirinkdavo. 1945 m. Stanislovo akademija buvo atkurta ir išrinkti nauji nariai.
Jos nariais yra buvę žinomi mokslininkai: Henri Poincaré, Charles de Montesquieu, Ferdinand Foch, Otto von Habsburg ir kt. Dabartiniais laikais metinio susirinkimo metu apdovanojamos Lotaringijos mokslui, švietimui ir menui nusipelniusios asmenybės.
