Srečko Kosovel
Srečko Kosovelis (slovėn. Srečko Kosovel, 1904 kovo 18 d., Sežana, Slovėnija – 1926 gegužės 27 d., Tomaj, Slovėnija) – slovėnų poetas, kritikas ir publicistas.
Biografija redaguoti
Srečko Kosovelis gimė motinos Katarinos ir tėvo Antono šeimoje ir buvo penktasis, paskutinis vaikas. Būsimojo rašytojo tėvas buvo mokytojas, kilęs iš pietinės Slovėnijos dalies, mama – iš kalnuotos Kobarido apskrities. Kosovelis turėjo brolį ir tris seseris – Tončką, Karmelą ir Anicą.
Greitai po būsimojo rašytojo gimimo, šeima persikėlė gyventi į Pliskovicos miestelį, nes tėvas neįtiko valdžios atstovams, tačiau gyveno ten neilgai. 1908 metais jie persikėlė į Tomajų, kur Kosovelis pradėjo lankyti mokyklą. Pirmąjį savo rašinėlį, kuriame aprašo Triesto miestą, jis publikavo būdamas beveik 11 metų amžiaus, vaikiškame laikraštėlyje „Varpelis“ („Zvonček“). Būdamas vaikas, jis dažnai lankėsi Trieste, šis miestas jo širdyje užėmė ypatingą vietą. Visi Kosovelio šeimos nariai domėjosi menu, tėvas vadovavo keliems chorams, kūrė melodijas bažnyčios chorui bei mišioms, Karmela grojo pianinu, Srečko smuiku, brolis Stano įvairiuose laikraščiuose publikavo savo eilėraštukus. Šeima dažnai lankydavosi Triesto teatre, įvairiuose koncertuose, bendravo su panašių pomėgių asmenybėmis, dažnai vaikščiodavo į svečius arba priimdavo juos savo namuose. Baigęs pradinę mokyklą, 1916 metais Kosovelis įstojo į vidurinę Technikos mokyklą Liublianoje, kurioje tuo metu buvo dėstoma vokiečių kalba. Tuo metu jis prisidėjo prie literatūrinio būrelio veiklos, pradėjo leisti gimnazistišką laikraštuką „Gražioji Vida“ („Lepa Vida“), kuriam pavadinimą parinko pagal žymią slovėnų liaudies baladę. Šiame laikraštuke buvo spausdinama jaunuolių kūryba, tačiau dėl skolų jis buvo leidžiamas labai trumpą laiką. 1920 metais Kosovelis sutiko Liudviką Mrzelą, būsimą slovėnų rašytoją bei publicistą, su kuriuo susidraugavo. 1922 metais baigęs mokyklą, Liublianos universiteto Filosofijos fakultete apsisprendė studijuoti slavistiką, romanistiką ir pedagogiką, prisidėjo prie avangardistinio žurnalo „Trys gulbės“ („Trije labodi“) leidybos, organizavo literatūrinį – draminį ratelį, paskaitas ir literatūrinius vakarus Liublianoje bei Zagorje miestelyje. 1925 metais perėmė žurnalo „Jaunimas“ („Mladina“) leidybą ir parengė rinkinį „Auksinė valtis“ („Zlati čoln“), kuris taip ir nepasirodė.
1926 metų vasario pabaigoje, po pasirodymo Zagorje miestelyje, naktį laukdamas traukinio, Kosovelis peršalo ir susirgo, tačiau atrodė, kad greitai pasveiko. Velykoms jis grįžo namo, ir, besisvečiuojant pas tėvus, liga atsinaujino su komplikacijomis. Rašytojas mirė 1926 metų gegužės 27 dieną dėl smegenų uždegimo ir kraujo užkrėtimo. Į laidotuves susirinko daugybė žmonių, ir draugai į Kosovelio karstą įdėjo puokštelę su slovėniškais kaspinais, dėl kurios italų policininkai laidotuves išsklaidė.
Kūryba redaguoti
Savo kūrybos pradžioje Kosoveliui didelę įtaką darė modernizmas ir impresionizmas. Dažniausi buvo karstinio gamtovaizdžio, motinos ir mirties motyvai. Vėliau jis susidomėjo ekspresionizmu, trumpalaikius įspūdžius keitė disharmoniškas jausmų reiškimas. Savo kūryboje Kosovelis išplėtojo vaizduotės, visuomeninio gyvenimo bei religijos tematiką. 1925 metais iš ekspresionizmo perėjo į konstruktyvizmą, tačiau ekspresionizmo neatsisakė visiškai. Konstruktyvistiniai eilėraščiai po poeto mirties buvo išspausdinti rinkinyje „Integrali 26“. Kosovelis kūrė ir trumpąją prozą bei eseistiką, per savo trumpą gyvenimą sukūrė labai daug, domėjosi įvairiomis meno kryptimis, ir šiuo metu yra laikomas svarbiausiu slovėnų ekspresionistu.
Bibliografija redaguoti
Nuorodos redaguoti
- Poetui skirta svetainė Archyvuota kopija 2008-04-20 iš Wayback Machine projekto.
- Poeto eilėraščiai anglų kalba Archyvuota kopija 2011-08-27 iš Wayback Machine projekto.