Spinello Aretino
Spinelas Aretinas (it. Spinello Aretino, tikr. Spinello di Luca Spinelli, apie 1346 – 1410 m.) – italų vėlyvosios gotikos, protorenesanso dailininkas iš Areco.
Biografija redaguoti
Spinelas gimė apie 1346 m. Arece. Jis buvo kilęs iš vietos amatininkų, daugiausiai metalo dirbinių meistrų giminės. Pravardė Aretino reiškia „iš Areco“. Spinelas tikriausiai mokėsi pas vietos tapytoją Andrea di Nerio, kurio įtakos pėdsakų galima įžvelgti ankstyvojoje Spinelo freskoje „Šv. Marija ir šventieji su rėmėju“. Iškart po 1780 m. Spinelas Aretinas persikėlė į Luką, kur jo stilius buvo paveiktas vietos mokyklos dailininkų, ypač Angelo Puccinelli. 1384 m. dokumentuota Spinelo sukurta altorinė tapyba olivetiečių vienuolių bažnyčiai Lukoje. Didelis Spinelo tapybos poliptikas, kurio centrinė panelė (dabar dingusi) datuota 1385 m., buvo olivetiečių bažnyčioje Romoje.
1386 m. Spinelas Aretinas dokumentuotas Arece ir 1387 m. − Florencijoje, kur jam buvo užmokėta už dviejų statulų projektus katedros fasadui. Maždaug tuo metu Florencijos Alberti giminė užsakė dailininkui du darbus: freskų ciklą Šv. Benedikto gyvenimo motyvais San Miniato al Monte bažnyčios vienuolyno zakristijoje (atliktas apie 1387−88 m.) ir ciklą Šv. Kotrynos Aleksandrietės gyvenimo motyvais Santa Caterina in Antella privačioje Alberčių oratorijoje už Florencijos ribų. 1390−1391 m. dailininkas sukūrė freskų ciklą Šv. Efezo ir Pontito gyvenimų tema Camposanto kapinėse Pizoje. Po to dirbo Florencijoje, kūrė freskų ciklą Šv. Jono Krikštytojo gyvenimo tema Santa Maria del Carmine bažnyčioje (neišlikęs). 1395−1397 m. dailininkas minėtas Arece.
1399−1401 m. Spinelas Aretinas vėl dirbo Florencijoje, bendradarbiavo ties didžiojo altoriaus kūrimu Santa Felicita bažnyčioje. 1404 m. pabaigoje dailininkas dirbo Sienoje, kur kūrė freskas vietos katedroje (neišlikusios). Svarbiausiu jo užsakymu buvo freskų ciklas popiežiaus Aleksandro III gyvenimo tema Sienos rotušėje (Palazzo Pubblico). Šiuose darbuose jam padėjo sūnus Parri Spinelli. Aretinas Spinelas mirė 1410 m. kovo 14 d. Arece. Savo kūryboje jis dažnai skolinosi idėjas iš kitų dailininkų, ypač iš Džoto, tačiau išvystė savą drąsų ir išraiškingą stilių, kuris paveikė vėlyvuosius Lorenzo Monaco ir Lorenzo Ghiberti gotikinius darbus, o jo dėmesys Džoto kūrybai ir monumentalumo pajautimas padarė įtakos Mazačui.
Darbų galerija redaguoti
-
„Šv. Nemezijus ir Šv. Jonas Krikštytojas“, apie 1385 m. -
Freskos Šv. Benedikto gyvenimo tema San Miniato al Monte bažnyčioje Florencijoje -
Freskos Santa Caterina in Antella oratorijoje -
„Nukryžiavimas“ -
Freskos popiežiaus Aleksandro III gyvenimo tema Sienos Palazzo Pubblico rūmuose
Nuorodos redaguoti
- Richard K. Emmerson. Key Figures in Medieval Europe. Routledge, − 2013, p. 606
- Encyclopaedia Britannica