Spalio 22

Spalio 22 yra 295-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 296-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 70 dienų.

Informacija

Vardadieniai

Aliodija – Donatas – Mingedas – Severas – Viltaras

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1544 – Žygimantas Augustas iškilmingai įžengė į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę Vilnių kaip Lietuvos Didysis Kunigaikštis, tuo patvirtindamas Didžiojo Kunigaikščio nepavaldumą Lenkijos siuzerenui ir Lietuvos atskirumą;
• 1920 – Lietuvos Steigiamasis Seimas sudarė Mažąjį seimą, o pats dėl Lenkijos agresijos prieš Lietuvą laikinai nutraukė darbą;
• 1988 – Vilniuje prasidėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas;
• 1988 – tikintiesiems grąžinta Vilniaus arkikatedra ir Šv. Kazimiero bažnyčia;
• 1988 – priimtas Karo policijos įstatymas, numatantis karo policijai vykdyti nusikaltimų prevenciją, palaikyti tvarką ir drausmę šalies kariuomenėje.

Gimimo dienos

• 1875 m. – Kazimieras Paltarokas, lietuvių vyskupas (m. 1958 m.).
• 1887 m. – Kazimieras Rėklaitis, MIC, Romos katalikų vienuolis marijonas, pedagogas, visuomenininkas, spaudos darbuotojas (m. 1962 m.).
• 1892 m. – Juozas Geniušas, Lietuvos pedagogas, dramaturgas (m. 1948 m.).
• 1897 m. – Andrius Matulevičius, Lietuvos gydytojas pediatras, medicinos mokslų kandidatas, Kauno medicinos instituto docentas (m. 1959 m.).
• 1903 m. – Petras Kazlauskas, Kazlas, Lietuvos gydytojas oftalmologas, medicinos daktaras (m. 1983 m.).
• 1909 m. – Ksaveras Kairys, ekonomistas, LTSR valstybės ir visuomenės veikėjas, Biržų garbės pilietis (m. 1991 m.).
• 1910 m. – Juozas Kralikauskas, Lietuvos rašytojas (m. 2007 m.).
• 1916 m. – Paulius Petronis, politinis kalinys, saleziečių vienuolijos idėjų ir katalikiškos literatūros platintojas, publicistas ir keleto knygelių autorius (m. 2003 m.).
• 1929 m. – Vitolis Laumakys, Lietuvos rašytojas, poetas, visuomenininkas (m. 2024 m.).
• 1930 m. – Viktoras Petkus, Lietuvos politinis veikėjas ir disidentas, politinis kalinys, Lietuvos Helsinkio grupės narys.
• 1937 m. – Zigmantas Galminas, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1938 m.:
  • Eugenijus Aniulis, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
  • Skirmantas Valiulis, fotografijos, televizijos ir kino kritikas, menotyrininkas, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, VPU, LMTA lektorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto, LR KM Kino ir fotografijos ekspertų komisijų, LR KM Kultūros ir meno tarybos narys.
• 1946 m. – Jonas Gydas, Lietuvos inžinierius technologas, medienos apdirbimo specialistas, technologijos mokslų daktaras.
• 1948 m. – Algimantas Vyšniauskas, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m.:
  • Algirdas Mosėjus, Lietuvos ir Tauragės rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Henrikas Rudauskas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis veikėjas.
  • Ona Babonienė Spaknytė, pedagogė, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja.
• 1954 m. – Antanas Ivanauskas, inžinierius, Lietuvos ir Visagino visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1958 m. – Egidijus Rimkus, gydytojas, mokslų daktaras, Lietuvos ir Palangos miesto visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1962 m. – Gintautas Dominas, ūkininkas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Kęstas Komskis, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Virginijus Baltušnikas, buvęs Lietuvos futbolininkas. Žaidė gynėjo pozicijoje.
• 1972 m. – Miroslav Bogdiun, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Mirtys

• 1817 m. – Mauricijus Pranciškus Karpis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės, 1794 m. sukilimo veikėjas, publicistas. (g. 1749 m.).
• 1947 m. – Jonas Laurinaitis, Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, pulkininkas (g. 1892 m.).
• 1959 m. – (Sinevičius) Julius Sinius, vargonininkas, dirigentas, pedagogas ir kompozitorius (g. 1911 m.).
• 1976 m. – Antanas Jurgelionis, Lietuvos gydytojas, gerontologas, sporto medicinos ir gerontologijos pradininkas, tautinės kūno kultūros sistemos kūrėjas, medicinos mokslų kandidatas (g. 1894 m.).
• 1980 m. – Pranas Brazdžius, Lietuvos keramikas, pedagogas (g. 1895 m.).
• 1986 m. – Fridis Krastinis, Lietuvos komunistinis veikėjas (g. 1908 m.).
• 1990 m. – Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Lietuvos gydytoja terapeutė, medicinos mokslų kandidatė, tapytoja, visuomenės veikėja (g. 1925 m.).
• 1999 m. – Vytautas Augustinas, Lietuvos fotografas (g. 1912 m.).
• 2000 m. – Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė. Viena žymiausių charakterinių šokių atlikėjų (g. 1903 m.).
• 2008 m. – Kęstutis Birieta, Lietuvos futbolininkas, vėliau – teisėjas, po 1996 m. teisėjų inspektorius, dirbo FBK Kaunas veteranų komandos treneriu (g. 1946 m.).
• 2015 m. – Vaidotas Blažiejus Abraitis, Lietuvos inžinierius radioelektronikas, habilituotas daktaras, profesorius, politikas (g. 1942 m.).
• 2022 m. – Laima Pangonytė, Lietuvos dokumentinių filmų režisierė (g. 1942 m.).
• 2023 m. – Daiva Rinkevičiūtė, Lietuvos žurnalistė (g. 1964 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1797 – Paryžiuje pirmą kartą žmogus išbandė parašiutą;
• 1878 – Anglijoje per regbio rungtynes pirmą kartą naudotas dirbtinis aikštės apšvietimas;
• 1879 – amerikiečių išradėjas Thomas Alva Edison sėkmingai išbandė pirmąją kaitinamąją elektros lempą;
• 1938 – Anglų išradėjas Česteris Karlsonas išrado sauso elektrostatinio spausdinimo būdą, kuris vėliau imtas vadinti kserografija. Po dvejų metų jis užpatentavo išradimą, o 1947 atsirado tuo susidomėjusi firma. 1950 pabaigoje prekyboje pasirodė pirmieji kopijavimo aparatai.

Gimimo dienos

• 1811 m. – Ferencas Listas, vengrų kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, 19 vengrų rapsodijų, operos, oratorijų, sonatų, koncertų fortepijonui su orkestru autorius. Vengrų muzikos klasikas (m. 1886 m.).
• 1844 m. – Sara Bernard, prancūzų scenos aktorė, dažnai laikoma „viena garsiausių aktorių pasaulio istorijoje“. (m. 1923 m.).
• 1870 m. – Ivanas Buninas, žymus rusų prozininkas, poetas, vertėjas. 1933 m. suteikta Nobelio literatūros premija (m. 1953 m.).
• 1881 m. – Klintonas Džozefas Deivisonas, JAV fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1958 m.).
• 1895 m. – Rolf Herman Nevanlinna, suomių matematikas (m. 1980 m.).
• 1903 m. – George Wells Beadle, 1958 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1989 m.).
• 1913 m. – Robertas Kapa, vengrų fotografas (m. 1954 m.).
• 1921 m. – Czesław Słania, lenkų dailininkas, vienas žymiausių pasaulio pašto ženklų ir banknotų graverių. Pasak Gineso rekordų knygos – produktyviausias pašto ženklų dailininkų (sukūrė virš 1000) (m. 2005 m.).
• 1929 m. – Levas Ivanovičius Jašinas, rusų futbolininkas, Tarybų Sąjungos rinktinės ir Maskvos „Dinamo“ vartininkas, išgarsėjęs atletiškumu ir išskirtiniais vartų saugojimo sugebėjimais, laikomas šiuolaikinio vartininkų žaidimo įkvėpėju. Tarptautinė futbolo istorijos ir statistikos federacija (IFFHS) jį išrinko geriausiu XX amžiaus vartininku (m. 1990 m.).
• 1939 m. – Choakinas Čisanas, Mozambiko politinis veikėjas, 1986–2005 m. Mozambiko prezidentas.
• 1940 m. – Joachim Lang, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas mokestininkas, Kelno universiteto (KU) profesorius, KU Teisės fakulteto Mokesčių teisės instituto direktorius, Kelno mokesčių teisės mokyklos atstovas.
• 1949 m. – Arsène Wenger, prancūzų futbolininkas. Nuo 1997 m. treniruoja Arsenalą.
• 1964 m.:
  • Craig William Levein, buvęs profesionalus futbolininkas, yra žaidęs Cowdenbeath FC ir Heart of Midlothian FC futbolo klubuose.
  • Draženas Petrovičius, legendinis Kroatijos krepšininkas, vadinamas geriausiu visų laikų Europos krepšininku^{[reikalingas šaltinis]}, garsėjo savo rezultatyvumu, buvo vienas pirmųjų europiečių, pradėjusių žaisti NBA. Žuvo 1993 m. autoavarijoje (m. 1993 m.).
• 1969 m. – Helmut Lotti, belgų dainininkas, tenoras.
• 1977 m. – Samir Azzimani, Maroko kalnų slidininkas. 2010 m. žiemos olimpinių žaidynių dalyvis. Jis buvo pirmasis Maroko sportininkas olimpinėse žiemos žaidynėse po 1992 m. žiemos olimpinių žaidynių. Azzimani turi aukštąjį išsilavinimą biomedicinos srityje..
• 1979 m.:
  • Doniéber Alexander Marangon, Brazilijos futbolo vartininkas, šiuo metu žaidžiantis Italijos klube AS Roma.
  • Ibrahima Faye, futbolininkas, Senegalo rinktinės gynėjas.
• 1983 m. – David Barlow, australų krepšininkas, puolėjas.
• 1984 m. – Lee Ho, futbolininkas, Pietų Korėjos rinktinės ir Seongnam Ilhwa Chunma klubo saugas.
• 1985 m. – Hadise Açıkgöz, Belgijoje gimusi, turkų kilmės dainininkė, dainų autorė ir laidų vedėja.

Mirtys

• 741 m. – Karolis Martelis, frankų valstybės Austrazijos (dab. šiaurės rytų Prancūzija ir pietvakarių Vokietija) majordomas (g. 688 m.).
• 1881 m. – Janis Cimzė, latvių dirigentas, kompozitorius, pedagogas (g. 1814 m.).
• 1906 m. – Polis Sezanas, prancūzų tapytojas postimpresionistas, įtakojęs kubizmo ir kitų XX a. pr. dailės srovių atsiradimą. Dažnai laikomas modernaus meno „tėvu“ (g. 1839 m.).
• 1986 m. – Albert Szent-Györgyi de Nagyrápolt, 1937 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1893 m.).
• 1990 m. – Luisas Altuseris, prancūzų filosofas (g. 1918 m.).
• 2017 m. – Daisy Berkowitz arba Scott Putesky, pirmasis grupės Marilyn Manson gitaristas ir vienas jos įkūrėjų (g. 1968 m.).
• 2022 m.:
  • Lešekas Engelkingas, lenkų poetas, prozininkas, vertėjas, literatūrologas ir literatūros kritikas (g. 1955 m.).
  • Dietrich Mateschitz, Austrijos verslininkas, vienas „Red Bull GmbH“ įkūrėjų (g. 1944 m.).