Soliteris (stalo žaidimas)

Soliteris – vienam žaidėjui skirtas stalo žaidimas, kurį sudaro žaidimo lenta su duobutėmis ir figūros, esančios jose. Žaidimas vyksta vertikaliai arba horizontaliai perkelinėjant vienas figūras per kitas į tuščius laukelius, o tas, per kurias buvo peršokta – nuimti nuo lentos. Laimima tada, kai belieka tik viena figūra pačiame lentos centre. Žaidimas turi du skirtingus variantus: anglišką (kryžiaus formos) ir europietišką (skritulio formos):

Angliško soliterio lenta startinėje pozicijoje
  Angliškas       Europietiškas
* * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * · * * * * * * · * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * *

Žvaigždutėmis (*) pažymėtos žaidimo figūros, o taškais (·) – tušti laukeliai.

Žaidime galimi keturi juodesiai:

buvo: * * ·, tampa: · · *  (kertama iš kairės į dešinę)
buvo: · * *, tampa: * · · (kertama iš dešinės į kairę)
* · buvo: * , tampa: · (kertama iš viršaus į apačią) · *
· * buvo: * , tampa: · (kertama iš apačios į viršų) * ·

Perėjimas redaguoti

Yra daugybė būdų, kaip pereiti žaidimą, bet juos labai sunku aptikti. Čia aprašytas trumpiausias angliškam žaidimo variantui skirtas būdas, kur laukeliai pažymėti tam tikromis raidėmis:

    a b c
    d e f
g h i j k l m
n o p x P O N
M L K J I H G
    F E D
    C B A
  1. Figūrą iš lauklio e perkelti į x
  2. Figūrą iš lauklio l perkelti į j
  3. Figūrą iš lauklio c perkelti į k
  4. Figūrą iš lauklio P perkelti į f
  5. Figūrą iš lauklio D perkelti į P
  6. Figūrą iš lauklio G perkelti į I
  7. Figūrą iš lauklio J perkelti į H
  8. Figūrą iš lauklio m perkelti į G, I
  9. Figūrą iš lauklio i perkelti į k
  10. Figūrą iš lauklio g perkelti į i
  11. Figūrą iš lauklio L perkelti į J, H, l, j, h
  12. Figūrą iš lauklio C perkelti į K
  13. Figūrą iš lauklio p perkelti į F
  14. Figūrą iš lauklio A perkelti į C, K
  15. Figūrą iš lauklio M perkelti į g, i
  16. Figūrą iš lauklio a perkelti į c, k, I
  17. Figūrą iš lauklio d perkelti į p, F, D, P, p
  18. Figūrą iš lauklio o perkelti į x

Šis perėjimas yra trumpiausias, nes jį sudaro tik 18 ėjimų (tie, kurie padaromi vienu kartu – neskaičiuojami). Jį 1912 metais atrado Ernestas Bergholtas. Kad tai trumpiausias įmanomas variantas, 1964 nustatė Džonas Bizlis.

Nuorodos redaguoti