Smegenų navikai

Magnetinio branduolio rezonanso tyrime matomas šviesus židinys yra galvos smegenų navikas - vėžio metastazė į galvos smegenis.
ICD-10C70-C72
ICD-9191, 225.0
LigųDB30781

Smegenų navikai – reta vėžio forma. Jiems priskiriama labai daug įvairių rūšių ir piktybiškumo auglių, kurie atsiranda galvos ir nugaros smegenyse. Dažnai vartojama sąvoka yra smegenų vėžys, tačiau dėl labai didelės šių auglių įvairovės ir skirtingo piktybiškumo laipsnio ne visus smegenų auglius galima tiesiogiai vadinti piktybiniais. Dažniausiai pasitaikantys pirminiai navikai suaugusiems yra: meningiomos (dažniausiai gerybinės), ir astrocytomas, pvz., glioblastoma. Vaikų tarpe labiausiai paplitęs piktybinis navikas yra meduloblastoma. Verta įsiminti, jog net nepiktybinis auglys galvos smegenyse gali sukelti gyvybiškai svarbių centrų suspaudimą ir ligonio mirtį.

Klasifikacija redaguoti

Kaip ir visi augliai, smegenų navikai skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Kadangi galvos smegenys anatomiškai yra labai apribotoje erdvėje, net ir gerybinis auglys gali užspausti gyvybiškai svarbius centrus ir sukelti komplikacijas ir mirtį, todėl piktybiškumo sąvoka kalbant apie smegenų navikus sąlyginė. Šių navikų piktybiškumo laipsniui apibūdinti naudojama WHO klasifikacija, pateikiama žemiau.

Pagal naviko kilmę jie skirstomi į pirminius – atsirandančius galvos smegenyse, ir antrinius – metastazes į smegenis iš kitų organų piktybinių navikų. Metastazės į galvos smegenis yra 4 kartus dažnesnės negu pirminiai galvos smegenų navikai.

Skirtingai negu daugeliui kitų navikų, galvos smegenų vėžiui nėra naudojama TNM klasifikacija.

Piktybiškumo laipsnis redaguoti

Pagal WHO klasifikaciją išskiriami keturi piktybiškumo laipsniai[1]

  • I laipsnis: auglys labai lėtai augantis, paprastai nepiktybinis
  • II laipsnis: auglys lėtai augantis, tačiau linkęs atsinaujinti. Šiai kategorijai priklauso tiek kai kurie piktybiniai, tiek dalis gerybinių navikų.
  • III laipsnis: navikas piktybinis, dažnai atsinaujina
  • IV laipsnis: navikas piktybinis, labai agresyvus ir greitai augantis
 
Galvos smegenų auglys

Smegenų dangalai redaguoti

Žmogaus smegenys yra sudarytos iš 3 dalių sistemos, vadinamos dangalais, kurie atskiria smegenis nuo kaukolės. Tai trisluoksnis darinys, sudarytas iš tvirtojo, kraujagyslinio ir minkštojo dangalų. Pastarieji du yra labai fiziškai susiję, todėl neretai apibūdinami kaip vienas dangalas. Tarp kraujagyslinio ir minkštojo audinių yra pokraujagyslinė ertmė, kurioje yra smegenų skystis. Jis cirkuliuoja siaurose ertmėse tarp ląstelių ir smegenų „skilvelių“, kad maitintų ir apsaugotų smegenis. Kraujagyslės į nervų sistemą patenka būtent per perivaskuliarinę ertmę virš minkštojo dangalo. Kraujagyslių sienelių ląstelės yra susijungusios stipriai, sandariai, formuodamos kraujo- smegenų barjerą, kuris apsaugo smegenis nuo toksinų, galinčių pakliūti su krauju. Dangalų augliai yra meningiomos, kurios dažniausai yra nepiktybinės.

Smegenų navikų morfologinė klasifikacija redaguoti

Žemiau pateiktame sąraše išvardinti pagrindiniai smegenų navikai ir nurodytas jų agresyvumas, piktybiškumo laipsnis (skliausteliuose nurodyta WHO kategorija). Šis sąrašas gerokai sutrumpintas ir supaprastintas.

Neuroepitelinio audinio navikai redaguoti

  • Astrocitų navikai: astrocitoma ir jos variantai (I–II laipsnis), anaplastinė astrocitoma (III laipsnis), glioblastoma ir jos variantai (IV laipsnis), smegenų gliomatozė (III laipsnis)
  • Oligodendroglijos navikai: oligodendroglioma (II laipsnis) ir anaplastinė oligodendroglioma (III laipsnis)
  • Mišrios gliomos: oligoastrocitoma (II laipsnis), anaplastinė oligoastrocitoma (III laipsnis)
  • Ependimos navikai: ependimoma ir jos variantai (II laipsnis), anaplastinė ependimoma (III laipsnis)
  • Choroidinio dangalo navikai: dangalo papiloma (I laipsnis), dangalo karcinoma (III laipsnis)
  • Kiti neuroepiteliniai navikai: astroblastoma, chordoidinė glioma
  • Neuronų ir neuroglijos mišrūs navikai: gangliocitoma (I laipsnis), ganglioglioma (I laipsnis), anaplastinė ganglioglioma (III laipsnis), centrinė neurocitoma
  • Kankorėžinės liaukos navikai: pineocitoma (II laipsnis), pineoblastoma (IV laipsnis)
  • Embrioniniai navikai: meduloblastoma (IV laipsnis), primityvus neuroektoderminis navikas (IV laipsnis)

Galvos nervų navikai redaguoti

Piktybinis periferinio nervo dangalo navikas (III–IV laipsnis)

Smegenų dangalų navikai redaguoti

  • Meninginio epitelio navikai: meningioma (I laipsnis), atipinė meningioma (II laipsnis), anaplastinė meningioma (III laipsnis)
  • Mezenchiminiai navikai: šiai grupei priklauso kaulų, minkštųjų audinių sarkomos, riebalinio audinio navikai (lipoma, liposarkoma), kremzlės navikai (chondroma, chondrosarkoma)
  • Melanocitų navikai: melanocitoma (I laipsnis), piktybinė melanoma (III–IV laipsnis)
  • Kiti dangalų navikai: hemangioblastoma

Embrioninių ląstelių navikai redaguoti

Metastazės redaguoti

Metastazės į galvos smegenis pasitaiko taip pat dažnai kaip ir pirminiai galvos smegenų navikai. Dažniausiai į galvos smegenis metastazuoja smulkių ląstelių plaučių karcinoma, neretai – krūties vėžys, germinaciniai navikai, melanoma.

Simptomai redaguoti

Nors nėra specifinių ar išskirtinių tik galvos smegenų augliams būdingų simptomų, tam tikrų požymių kombinacija bei klinikinių indikacijų ar infekcijų atsako atsiradimas gali būti naujojo darinio indikatoriai. Galvos augliai savo keliamais simptomais ir problemomis beveik nesiskiria nuo bet kokioje kūno vietoje besiformuojančių auglių. Nors visgi labiausiai jie kelia problemas toje lokacijoje, kur yra įsitvirtinę. 

Patinimas ar obstrukcija, atsiradusi dėl smegenų skysčių tekėjimo, gali sukelti pirminius padidėjusio galvos spaudimo požymius, kurie virsta galvos skausmais, vėmimu ar net sąmonės netekimu. O vaikams tai gali nulemti net kaukolės diametro pokyčius bei neteisingai suaugančius momenėlius. Dar sudėtingesni daugybiniai simptomai, pavyzdžiui, endokrininės sistemos disfunkcija turėtų įspėti gydytojus, jog operuoti auglio negalima.

Diagnostika redaguoti

Pagrindinis tyrimo metodas yra magnetinio rezonanso tomografija. Kaulinio galvos smegenų dangalo infiltraciją ir pažeidimą gerai parodo ir kompiuterinė tomografija, ji kartais gali būti naudojama kaip pirmasis diagnostinis tyrimas įtariant galvos smegenų procesą. Rečiau naudojama pozitronų emisijos tomografija. Nustačius naviką dažniausiai operuojama be biopsijos, tačiau kai kuriais atvejais gali būti pirma atliekama biopsija ir nustatomas naviko tipas. Esant metastazėms į galvos smegenis ir žinomam pirminiam navikui (pavyzdžiui, plaučių vėžiui) biopsija nėra reikalinga.

Gydymas redaguoti

Operacija redaguoti

Neurochirurginė operacija yra pirmojo pasirinkimo gydymo metodas. Ji netaikoma tik esant galvos smegenų limfomoms ir kai kuriems embrioniniams navikams. Taip pat neoperuojama esant daug navikų, kai pažeistos visos galvos smegenų sritys. Operacija beveik visada atliekama esant WHO I laipsnio navikams. II, III ir IV laipsnio navikai gydomi multimodaline vėžio terapija, taikant visus metodus.

Spindulinis gydymas redaguoti

Radioterapija gali būti taikoma po operacijos, kaip adjuvantinis gydymas, arba paliatyvus gydymas, kai operacija neatliekama. Naujas ir efektyvus gydymo metodas, negalint atlikti įprastos operacijos yra radiochirurgija.

Chemoterapija redaguoti

Chemoterapija taikoma daugelio smegenų navikų gydymui. Ji gali būti taikoma po operacijos ir/arba spindulinio gydymo, siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo riziką, arba paliatyvioje situacijoje, kai ligos išgydyti neįmanoma. Turi būti pasirenkami priešvėžiniai vaistai, kurie gerai patenka į galvos smegenis. Kai kuriais atvejais taikoma intratekalinė terapija: vaistai skiriami į likvorą.

Šaltiniai redaguoti

  1. Acta Neuropathol. 2007 Aug;114(2):97-109. Epub 2007 Jul 6. The 2007 WHO classification of tumours of the central nervous system.

Nuorodos redaguoti