Skustagalviai (angl. Skinheads: „skin“ – oda, „head“ – galva; žodžiai skinhedai, skinai yra nevartotinos svetimybės [1]) − bendras labai heterogeniškos jaunimo dominuojamos subkultūros pavadinimas.

Vokietijos skustagalvis
Skustagalviai koncerte

Juos vienija pirmiausia trumpai arba plikai skustos galvos, apranga, ypač kerziniai batai. Skustagalviai visuomenėje dažniausiai tiesiogiai siejami su neonaciais, nors šis sutapatinimas nėra visiškai teisingas.

Skustagalvių subkultūra susikūrė Jungtinėje Karalystėje apie 1960 m. Iš pradžių tai buvo draugų būreliai, kartu praleisdavę laisvalaikį ir dalyvaudavę gatvės muštynėse. Galvos skutimo mada ir atsirado dėl to, kad gatvės muštynėse priešininkai negalėtų pešti plaukų. Judėjimui krypstant į militarizmą, skustą galvą pradėta sieti ir su kariška disciplina.

XX a. 8 dešimtmetyje skustagalviai suskilo į rasistus ir antirasistus. Nuo 9 dešimtmečio judėjimas išplito po pasaulį, ypač JAV, Vokietijoje ir Rusijoje. Nuo pat judėjimo atsiradimo skustagalviai buvo vietinių futbolo komandų sirgaliai, dažnai kovodavo su kitų komandų gerbėjais ir taip prisidėjo prie sirgalių chuliganizmo atsiradimo.

Skustagalvių srovės

Iš pradžių tarp skustagalvių ir rasizmo nebuvo jokio ryšio. Tarp skustagalvių didelę įtaką turėjo išeiviai iš Jamaikos, kurių atliekamą muziką skustagalviai mėgo XX a. 7 dešimtmetyje. Į dvi sroves skustagalviai suskilo 8 dešimtmečio viduryje.

Rasistų pasaulėžiūros įsivyravimą tarp skustagalvių nulėmė socialiniai pokyčiai Didžiojoje Britanijoje 8 dešimtmetyje, kuomet Anglijoje smarkiai padaugėjo imigrantų iš Azijos. Tai sukėlė neigiamą reakciją tarp darbininkų. Nepasitenkinimą reiškė ir juodaodžiai skustagalviai. Radikali partija Nacionalinis frontas pasinaudojo situacija. Agresyviu elgesiu pasižymintys skustagalviai tapo jos gatvės smogikais.

Skustagalviai rasistai dažnai remiasi rasistine baltųjų filosofija White Power, teigiančia vienos rasės pranašumą. Dalis skustagalvių laikosi ortodoksinės nacių ideologijos, kiti prijaučia įvairioms šovinizmo, nacionalizmo ir ksenofobijos samplaikoms, kartais jungia White Power ideologiją ir krikščionybę (pavyzdžiui, „Krikščionių arijų nacija“). Rusijoje skustagalviai dažniausiai veikia prieš kaukaziečius, Vokietijoje – prieš turkus, JAV – prieš juodaodžius ir imigrantus iš Lotynų Amerikos.

Skustagalviai rasistai visada turėjo daug problemų su policija. Daugiausia nusikaltimų įvykdoma prieš imigrantus ir rasines mažumas, daugiausia JAV ir Vokietijoje. JAV nuo 1987 iki 2001 m. skustagalvių įvykdė 43 žmogžudystes rasiniu ar etniniu pagrindu ir tūkstančius kitų nusikaltimų: vagysčių, užpuolimų, sumušimų ir sinagogų išniekinimų. Be to, skustagalviai puldinėja ir seksualinių mažumų atstovus.

Antirasistų srovė artimesnė tradiciniams 7 dešimtmečio skustagalviams. Jiems didelę įtaką turėjo pankai, iš kurių didele dalimi perimta muzika ir aprangos stilius. Jie dalyvauja kairiųjų partijų veikloje, taip mėgindami ginti darbininkų interesus. Nuo pankų skustagalvius antirasistus skiria įvaizdis ir didesnis agresyvumas. Įtakingiausia šios pakraipos organizacija yra 8 dešimtmečio pabaigoje Niujorke įsikūrę „Skustagalviai prieš rasinę nelygybę“ (Skinheads against racial prejudice, SHARP).

Ir Europoje, ir JAV tarp skustagalvių rasistų ir antirasistų nuolatos kyla susirėmimai. Antirasistai palaiko draugiškus ryšius su pankais, o rasistai – su dalimi nacionalistiškai nusiteikusių metalistų.

Skustagalviai Lietuvoje

Lietuvoje skustagalviai rasistai pradėjo reikštis 1993 m., dažniausiai per futbolo rungtynes. Jų metu būdavo iškeliamos nacistinės vėliavos, pasigirsdavo šūkiai „Juden raus“. Ypač aktyvūs skustagalviai būdavo per Kauno „Žalgirio“ rungtynes su Tel Avivo „Maccabi“ klubu. 19941995 m. išėjo du skustagalvių pogrindinio leidinio „Naujas kelias“, nukreipto prieš kitataučius, numeriai. 1995–1997 m. Vilniuje po futbolo rungtynių buvo sumuštas japonų diplomatas su žmona, korėjietis ir Kazachstano piliečiai. Be to, nacistiniais šūkiais apipaišomos sienos, iškabinamos vėliavos su svastikomis. Antisemitinius šūkius buvo galima išgirsti ir Vilniaus „Lietuvos Ryto“ krepšinio klubui žaidžiant su Jeruzalės „Hapoel“ 2002 m. pavasarį.

Metalistų koncertuose kartais pasirodo skustagalvių grupė „Diktatūra“. Dėl konfliktų su teisėsauga skustagalviai laikosi slaptumo.

Skustagalvių judėjimą tyrinėjančio Vytauto Didžiojo universiteto doktoranto Tado Kavolio teigimu, 2008 m. Lietuvoje skustagalvių rasistų buvo apie 150, o antirasistų – gerokai mažiau. Daugiausia dešiniųjų skustagalvių yra Vilniuje ir Klaipėdoje, o kituose miestuose jų skaičius nesiekia 10. Dažniausia tai jauni, mokyklinio amžiaus, arba iki 25 metų jaunuoliai, tarp jų yra studijuojančių ar studijas baigusių. Lietuvoje nėra tendencijos, kaip pradžioje buvo Anglijoje, kad skustagalviams priklausytų tik darbo klasės, prieš darbo vietas galinčius atimti imigrantus kovojantys žmonės.

Didelį rezonansą žiniasklaidoje turėjo 2008 m. kovo 11 d. skustagalvių eisena Gedimino prospektu Vilniuje, skanduojant šūkius „Juden raus“.

Šaltiniai

Nuorodos