Skaistkalnė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Skaistkalnė (latv. Skaistkalne), seniau vadinta Šėnberga (Šēnberga) – gyvenvietė pietų Latvijoje, Bauskės savivaldybėje, prie pat Lietuvos–Latvijos valstybinės sienos prie Nemunėlio upės. Valsčiaus centras. Tiltas per Nemunėlį Skaistkalnę jungia su Lietuvos gyvenviete Germaniškiu. 602 gyventojai (2021 m.). Skaistkalnėje yra trys parduotuvės, mokykla, estrada. Miestelyje vyksta Šėnbergo šventė, Kanapinės atlaidai, per kuriuos apsilanko daug turistų ir gyventojų iš Germaniškio. Netoli yra gipso telkinių.

Skaistkalnė latv. Skaistkalne
Skaistkalnės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia nuo Nemunėlio tilto
Skaistkalnė 56°23′0″ š. pl. 24°39′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Latvija
Istorinis regionas	Žiemgala
Savivaldybė	Bauskės savivaldybė
Valsčius	Skaistkalnės valsčius
Gyventojų (2021)	602

XIX a. pabaigoje Skaistkalnėje gyveno apie 200 žmonių. Vaistininku dirbo Otto Gotlieb Johan Mueller (žmona Tora Jadviga Matilda Vallem).

Skaistkalnės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1692 m., yra antroji pagal svarbą katalikų bažnyčia Latvijoje^{[reikalingas šaltinis]} (pirmoji yra Agluonos katedra). Rūsiuose palaidoti dvarininkai Šėnbergai.

Skaistkalnėje 1754 m. gegužės 20 d. gimė vokiečių (Kurliandijos) rašytoja ir poetė Elisa von der Recke (Elisabeth-Charlotte-Constanze von der Recke).

Istorija

Skaistkalnės vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1489 metais, kai Livonijos ordino magistras Johanas Freitagas fon Loringhofas paskyrė šią žemę Hermanui Šenbergui (vok. Herman Schönberg). Būtent iš jo ir kilo Skaistkalnės pavadinimas (Schönberg, latv. Šēnberga, Šėnbergas), kurį latviai vėliau pakeitė į latviškesnę Skaistkalnę.

Nuo 1660 metų minima pirmoji medinė bažnyčia. 1692 metais čia buvo pastatyta nauja bažnyčia ir vienuolynas, pagražintas Italijos baroko stiliumi. Nuo 1774 iki 1929 m. Skaistkalnės Dievo Motinos Šventovėje ir bažnyčioje tarnavo katalikų kunigai. Skaistkalnė tapo pagrindiniu katalikybės centru Žiemgaloje. XX amžiaus pradžioje Skaistkalnėje buvo apie 500 gyventojų, daugiausia žydų. 1920 metais kaimas turėjo 39 namus ir 520 gyventojų. 1925 metais kaimui buvo suteiktas tankiai gyvenamos vietovės statusas ir vokiškos kilmės pavadinimas Šėnberga buvo pakeistas į Skaistkalnę.