Acrididae
Skėrys keleivis
Skėrys keleivis (Locusta migratoria)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Poklasis: Sparnuotieji
( Pterygota)
Būrys: Tiesiasparniai
( Orthoptera)
Pobūris: Trumpaūsiai tiesiasparniai
( Caelifera)
Antšeimis: Skėriniai
( Acridoidea)
Šeima: Skėriai
( Acrididae)

Skėriai (Acrididae) – tiesiasparnių (Orthoptera) būrio vabzdžių šeima, kuri yra pati gausiausia iš Trumpaūsių tiesiasparnių pobūrio. Nuo žiogų skiriasi savo trumpomis antenomis. Taip pat skėrių patelės neturi ilgos matomos kiaušdėtės.

Visi skėriai yra augalėdžiai, tačiau kartais skėrių spiečiuose pasitaiko ir kanibalizmo atvejų.

Daugelyje Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos šalių skėriai naudojami maistui.

Skėrių spiečiai redaguoti

 
Skėrių antplūdis 1912 metais Filipinuose

Šiltesniuose kraštuose kai kurios skėrių rūšys (dykuminis skėrys (Schistocerca gregaria), Schistocerca Americana, Chortoicetes terminifera, Nomadracis septemfasciata ir kt.), esant tinkamoms sąlygoms (paprastai po lietingų sezonų), ima sparčiai daugintis ir susiburia į ištisus spiečius. Tokiuose spiečiuose keičiasi skėrių išvaizda – suaugėliai turi ilgesnius sparnus. Spiečiai būna tokie dideli, kad skrisdami milijonai vabzdžių užtemdo saulę, o ant žemės nugula tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą.

Kaip į didžiausius spiečius susiburiantis, į Gineso rekordų knygą įrašytas XX a pradžioje paslaptingai išnykęs skėrys Melanoplus spretus. 1874 m. Nebraskoje užfiksuotas šios rūšies spiečius, užimantis 513 000 km² plotą (beveik 8 kartus didesnį nei Lietuva). Jį sudarė ne mažiau kaip 12,5 trilijono individų, kurie visi bendrai svėrė apie 27,5 milijono tonų.[1] Tačiau, sprendžiant iš milijonų ledynuose įšalusių skėrių, manoma, kad būta ir daug didesnių šio skėrio spiečių. Garsiausias ledynas su įšalusiais skėriais – „Žiogo Ledynas“ (angl. „Grasshopper Glacier“) Montanoje, JAV. Ten sušalęs toks milžiniškas skėrių kiekis, kad neįmanoma atsilaužti ledyno gabalo, kuriame nebūtų sušalusio skėrio.[2]


Migruodami milijoniniai skėrių spiečiai savo kelyje suryja visą augaliją, kuri pasitaiko jų kelyje. Neretai skėriai sugraužia net šiaudinius stogus. Tokie skėrių antplūdžiai pridaro milžiniškos žalos žmonių pasėliams, sukelia badą milijonams žmonių. Ne veltui senovėje juos vadindavo „Dievo rykšte“, skėrių antplūdžius gretino su tokiom nelaimėm kaip maras ir karas.

Šiais laikais su skėrių antplūdžiais kovojama stebint kritulių kiekį (kadangi po liūčių susidaro labai palankios sąlygos skėriams daugintis: smėlyje neišdžiūsta skėrių kiaušiniai, sužaliuoja žolė) ir naudojant insekticidus. Tačiau skėrių spiečiai vis dar padaro milijardinius nuostolius, pavyzdžiui, 2004 metais dykuminio skėrio (Schistocerca gregaria) antplūdis Afrikoje apėmė 20 valstybių ir atnešė 2,5 milijardo dolerių nuostolių, o išlaidos kovai su šiuo antplūdžiu viršijo 400 milijonų dolerių.

Lietuvoje tokių, į spiečius besitelkiančių, skėrių negyvena. Tik retkarčiais iš pietų atskrenda skėrys keleivis (Locusta migratoria L.).

Šnekamojoje kalboje žodis „skėrys“ dažniausiai ir reiškia būtent į spiečius besiburiančius skėrius.

Tarkšliai redaguoti

Plačiau: Tarkšliai

Dalis skėrių iš tikrųjų skėrių (Oedipodinae) pošeimio skrisdami garsiai tarška. Manoma, kad šį garsą jie išgauna, skrydžio metu užpakalinėmis kojomis paliesdami kietas užpakalinių sparnų gyslas. Dėl šio skleidžiamo garso ir kilo jų pavadinimas „Tarkšliai“. Tarkšliai aptinkami sausose smėlingose ar akmenuotose buveinėse.
Lietuvoje aptiktos 4 tarkšlių rūšys: raudonsparnis tarkšlys, mėlynsparnis tarkšlys, margasis tarkšlys ir kopinis tarkšlys.

Skėriukai redaguoti

Plačiau: Giedantieji skėriai
 
Ant piršto tupintis rusvasis ėrikutis (Ericisimus Raulymasimus)

Lietuvoje dažniausiai aptinkami skėrių atstovai yra iš giedančiųjų skėrių (Gomphocerinae) pošeimio – tai pievose ir pelkėse sutinkami šokinėjantys ir čirškiantys skėriukai, liaudyje dažnai vadinami tiesiog „žiogais“. Tačiau nuo žiogų juos lengva atskirti pagal trumpas antenas. Be to, skėriukai dažniausiai būna daug mažesni už žiogus.

Taip pat skaitykite redaguoti

Skėriai Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje aptiktos 25 skėrių rūšys:

Pošeimis: Besparniai skėriai (Catantopinae)
Gentis: Podisma
  Besparnis skėriukas Podisma pedestris Linnaeus, 1764 Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Pošeimis: Giedantieji skėriai (Gomphocerinae)
Gentis: Gomphocerippus
Rudasis ietinukas Gomphocerippus rufus Linnaeus, 1758
Gentis: Myrmeleotettix
  Margasis ietinukas Myrmeleotettix maculatus Thunberg, 1815
Gentis: Omocestus
Raudonpilvis skėriukas Omocestus haemorrhoidalis Charpentier, 1825
  Margapilvis skėriukas Omocestus rufipes Zetterstedt, 1821
  Žaliasis skėriukas Omocestus viridulus Linnaeus, 1758
Gentis: Stenobothrus
  Didžiagalvis skėriukas Stenobothrus lineatus Panzer, 1796
Sauspievinis skėriukas Stenobothrus stigmaticus Rambur, 1839
Gentis: Chorthippus
  Baltajuostis skėriukas Chorthippus albomarginatus De Geer, 1773
  Dirvoninis skėriukas Chorthippus apricarius Linnaeus, 1758
  Paprastasis skėriukas Chorthippus biguttulus Linnaeus, 1758
  Rusvasis skėriukas Chorthippus brunneus Thunberg, 1815
  Vėlyvasis skėriukas Chorthippus mollis Charpentier, 1825
  Ganyklinis skėriukas Chorthippus dorsatus Zetterstedt, 1821
  Pelkinis skėriukas Chorthippus montanus Charpentier, 1825
  Pievinis skėriukas Chorthippus parallelus Zetterstedt, 1821
Raudonkojis skėriukas Chorthippus pullus Philippi, 1830
  Neporinis skėriukas Chrysochraon dispar Germar, 1834
Gentis: Euthystira
  Trumpasparnis skėriukas Euthystira brachyptera Ocskay, 1826
Pošeimis: Tikrieji skėriai (Oedipodinae)
Gentis: Stethophyma
  Viksvinis skėrys Stethophyma grossum Linnaeus, 1758
Gentis: Locusta
  Skėrys keleivis Locusta migratoria Linnaeus, 1758
Gentis: Psophus
  Raudonsparnis tarkšlys Psophus stridulus Linnaeus, 1758
Gentis: Oedipoda
  Mėlynsparnis tarkšlys Oedipoda caerulescens Linnaeus, 1758
Gentis: Bryodemella
  Margasis tarkšlys Bryodemella tuberculata Fabricius, 1775
Gentis: Sphingonotus
  Kopinis tarkšlys Sphingonotus caerulans Linnaeus, 1767 Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.


Išnašos redaguoti

  1. „"Melanoplus spretus - rocky mountain grasshopper"“. University of Michigan Museum of Zoology. Nuoroda tikrinta 2008-10-17.
  2. „"Exploring Grasshopper Glacier"“. Red Lodge. Suarchyvuotas originalas 2008-12-23. Nuoroda tikrinta 2008-10-17.