Sisteronas

Sisteronas (pranc. Sisteron) – Prancūzijos miestas Provanso-Alpių-Žydriojo Kranto regiono Aukštutinio Provanso Alpių departamente. Tai kartu ir Sisterono kantono sostinė.

Sisteronas pranc. Sisteron
Automobilių tiltas per Diuransą ir didžiulė kalkakmenių uola
Sisteronas 44°11′24″ š. pl. 05°56′47″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Prancūzija
Regionas	Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas
Kantonas	Sisterono
Apskritis	Forcalquier
Departamentas	Aukštutinio Provanso Alpės
Meras	Daniel Spagnou
Gyventojų (2012)	7 360
Plotas	50,25 km²
Tankumas (2012)	146 žm./km²
Pašto kodas	04200
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Sisteronas

Geografija

Išsidėstęs ant Diuranso kranto, miesto tiltas iki pat XIX a. vidurio buvo vienintelė galimybė parsikelti per šią upę bet kuriuo metų laiku (kitus tiltus nunešdavo potvyniai). Sisteronas vadinamas „Vartais į Provansą“ (pranc. Porte de la Provence). Iš dviejų pusių saugomas kalnagūbrių, miestas savo klimatu (300 saulėtų dienų per metus), vaizdingais kraštovaizdžiais, upe ir oro uostu pritraukia skaitlingus turistų būrius.

Istorija

Apylinkėse žmonių gyventa dar prieš 4000 metų. Jau Senovės Romos laikais buvo žinoma Segustero vietovė Via Domitia kelyje, jungiančiame Italiją su Ronos upės delta. Dar nuo tų laikų išlikę uolose įbrėžti užrašai kelyje prie Authon'o gyvenvietės. Tautų kraustymosi neramumai aplenkė Sisteroną, bet saracėnų plėšikavimų jis neišvengė.

VI šimtmetyje tapo vyskupų buveine. XI amžiuje Forcalquier'o grafai pastatė pilį, kuri gynė Provanso šiaurinę sieną. Liudviko XI laikais, 1483 metais, atiteko Prancūzijos karalystei. Tais laikais net šešis kartus kraštą siaubė epidemijos, kurios nusinešė du trečdalius miestelio gyventojų. Laikotarpyje tarp 1562 m. ir 1594 m., hugenotų karų metu, dėl Sisterono buvo kovojama, jis du kartus buvo apgultas. Iki mūsų dienų išliko tuo metu išmūrytos gynybinė siena ir tvirtovė, pastarąją pastatė Žanas Errard'as iš Bar-le-Duc vietovės.

Prancūzų revoliucijos metu miestas liko ištikimas Karalystei. Kai 1815 m. Napoleonas Bonapartas pabėgo iš Elbos salos, buvo baiminamasi, kad Sisterono tiltas gali būti tas kritinis taškas, iš kurio imperatorius, lydimas kariuomenės, grįš valdyti į Paryžių. Norėdamas išvengti pronapoleoniškai nusiteikusių karinių dalinių įsikišimo, provincijos gubernatorius maršalas André Masséna įsakė garnizono kariškius išvesti iš miesto. Ankstyvą kovo 4 d. rytą Napoleonas, lydimas vieno pėstininko ir vieno žandarmo, įvažiavo į Sisteroną. Pabendravęs su jį pasveikinti atvykusiu burmistru, buvęs imperatorius tą pačią dieną paliko miestą.

Antrojo pasaulinio karo metu vaduojant Sisteroną, 1944 m. rugpjūčio 15 d. prancūzų ir amerikiečių aviacija norėjo sunaikinti strateginius geležinkelio ir automobilinį tiltus per Diuranso upę. Dėl blogų oro sąlygų tikslo pasiekti nepavyko, ir bombos klaidingai buvo numestos ant miestelio, žuvo apie šimtą gyventojų. Po dviejų dienų bombonešiai grįžo ir tiltus susprogdino.

Sąsajos su Lietuva

Sisterono tvirtovė

1639 m. ATR karalaitis Jonas Kazimieras ir jį lydintis bajoras Gotardas Vilhelmas Butleris keliavo valstybiniais reikalais į Madridą. Tuo metu Prancūzijos santykiai su Ispanija buvo labai įtempti ir įdėmiai šalies tvirtoves apžiūrintys svetimtaučiai diplomatai prancūzams pasirodė įtartini. Ministro Armando de Richelieu įsakymu tų pačių metų vasario 13 d. Marselyje jie buvo suimti ir patalpinti arkivyskupo rūmuose Salon-de-Provence miestelyje, vėliau įkalinti Sisterono tvirtovėje.

Kilo tarptautinis skandalas. Į Prancūzijos karalių su tarpininkavimo laiškais kreipėsi ATR valdovas Vladislovas Vaza, Lenkijos primas Janas Lipskis ir LDK referentas Kristupas Korvinas Gosievskis. Audiencijos pas karalių metu kalinius išlaisvinti prašė ATR pasiuntinys Paryžiuje Boguslavas Radvila. Galiausiai, 1639 m. rugpjūčio 16 d. jie buvo paleisti.

Po kelių metų Jonas Kazimieras buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Paskirtas Prienų seniūnu Gotardas Vilhelmas Butleris, prisimindamas nelaisvės dienas, Sisterono tvirtovės pavyzdžiu savo valdose pasistatė rūmus. Jie stovėjo Revuonos upės žiotyse ir fasadu buvo atgręžti į Nemuną, aplink augo vaismedžių sodas. Mediniai rūmai Prienuose išsilaikė 1667–1701 m. laikotarpyje, o Šiaurės karo metu buvo sunaikinti.

Miestų partnerystė

• Fidenca
• Herbolchaimas
• Oliva

Literatūra

• Édouard de Laplane. Histoire de Sisteron, tirée de ses archives. – Laffette: Marseille, 1974, 2 t.
• Pierre de Gombert. Napoléon de l’île d’Elbe à la citadelle de Sisteron. – Éditions du Socle: Aix-en-Provence, 1968

Nuorodos

• Miesto internetinė svetainė Archyvuota kopija 2011-02-18 iš Wayback Machine projekto.
• Besilankantiems mieste turistams skirta internetinė svetainė // quid.fr^{[neveikianti nuoroda]}