Vikipedija

Sirijos oro pajėgos

Sirijos Arabų oro pajėgos
القوات الجوية العربية السورية‎
Al Quwwat al-Jawwiyah al Arabiya as-Souriya
Veikimo laikas nuo 1948 m.
Valstybė Sirijos vėliava Sirija
Pavaldus Sirijos ginkluotosios pajėgos
Rūšis Karinės oro pajėgos
Dydis 60 000
Yra dalis Sirijos ginkluotosios pajėgos
Pravardė SiAOP
Mūšiai Šešių dienų karas
Jom Kipuro karas
Sirijos pilietinis karas
Simbolika
rondelis
Vėliava
Lėktuvai
Atakos lėktuvai MiG-23, Su-24, Mi-24
Elektroninės kovos lėktuvai Mi-8
Naikintuvai MiG-29, MiG-23, MiG-21
Atakos sraigtasparniai Mi-24
Krovininiai sraigtasparniai Mi-17, Mi-8, Gazelle
Naikintuvai perėmėjai MiG-25
Žvalgybiniai lėktuvai MiG-25, MiG-21
Treniruočių lėktuvai MBB 223 Flamingo, Aero L-39 Albatros, MFI-17 Mushshak
Transportiniai lėktuvai An-24, Mil Mi-8

Sirijos oro pajėgos (arab. القوات الجوية العربية السورية‎; Al Quwwat al-Jawwiyah al Arabiya as-Souriya) – Sirijos ginkluotųjų pajėgų aviacijos šaka. Įkurtos 1948 m., dalyvavo kovos veiksmuose 1948, 1967, 1973 ir 1982 m. karuose su Izraeliu.

Istorija redaguoti

 
Sirijos oro pajėgų „AT-6 Harvard“.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui D. Britanijos ir Prancūzijos kariuomenė buvo išvedama iš Artimųjų Rytų, todėl pasitraukė ir iš Sirijos.

1948 m. buvo oficialiai įkurtos Sirijos oro pajėgos, nes tuo metu D. Britanijoje skraidymo mokyklas baigė pirmoji Sirijos pilotų laida. Menkos pradinės oro pajėgos šiek tiek dalyvavo 1948 m. Arabų-Izraelio kare – bombardavo Izraelio pajėgas ir gyvenvietes. Liepos 16 d. ugnis nuo žemės numušė vieną Sirijos „North American Harvard“, kai šis atakavo Ayelet HaShahar kibucą. Manoma, kad antrą tokį patį lėktuvą Sirijos oro pajėgos prarado birželio 10 d., ir kad jį numušė Morris Mann, skridęs „Avia S-199“. Sirijos oro pajėgos skelbia, kad liepos 10 d. jos „Harvard“ numušė vienintelį priešininko lėktuvą, „Avia S-199“, kurį pilotavo Lionel Bloch.

Po karo karinės vyriausybės stengėsi sustiprinti oro pajėgas, ėmė jas aprūpinti lėktuvais „Fiat G.59“, iš Egipto gautais „Macchi C.205“ ir „Supermarine Spitfire F.22“. 1952 m. Sirijos oro pajėgos gavo pirmąjį reaktyvinį lėktuvą – tai buvo „Gloster Meteor F.8“. Papildomai „Meteorai“ (tarp jų naktiniai „NF.13“) buvo gauti 6-tojo dešimtmečio viduryje.[1]

6-tą dešimtmetį Sirija ir Egiptas buvo susijungę į Jungtinę Arabų respubliką, tuo metu Sirijos oro pajėgos sustiprėjo tiek žmonių, tiek lėktuvų skaičiumi. Vėliau į valdžią atėjo „Baath“ partija ir Hafez Al-Asad, kuris pats anksčiau buvo Sirijos oro pajėgų vyriausiasis vadas. Sirija ėmė orientuotis į Varšuvos sutarties valstybes, užmezgė artimesnius ryšius su TSRS. Sirijos ginkluotosios pajėgos, įskaitant oro pajėgas, imtos masiškai ginkluoti Rytų bloko gamybos ginklais.

1955 m. Sirija užsakė 25 naikintuvus „MiG-15“ (keli jų – mokomieji „MiG-UTI“). Šie lėktuvai buvo atplukdyti į Aleksandriją ir sumontuoti Almazah karinėje oro bazėje. Ten Sirijos pilotai ir technikai mokėsi naudoti šiuos lėktuvus. Prasidėjus Sueco krizei, naikintuvai buvo Almazah bazėje. Kelis „MiG-15“ aerodrome sunaikino D. Britanijos ir Prancūzijos lėktuvų antskrydžiai.
1956 m. lapkričio 6 d. Sirijos „Meteor“ numušė RAF „Canberra PR.7“, žvalgiusį Sirijos oro pajėgų bazes.[1] Vieną „Meteorą“ prarado, kai po oro mūšio pilotas ir būsimas Sirijos prezidentas Hafez al-Assad bandė nutūpti tamsoje ir lėktuvas sudužo.[1][2]

1956 m. pabaigoje buvo užsakyta 60 naikintuvų „MiG-17“. Sirijos pilotai buvo išsiųsti į TSRS ir Lenkiją išmokti juos pilotuoti. Pirmasis lėktuvas atvyko 1957 m. sausį, o metų pabaigoje Sirijos sostinę jau gynė dvi „MiG-17“ eskadrilės, kurios bazavosi Damasko Mezzeh aerodrome.[1]

Nepaisant gero pasirengimo ir technikos, Sirijos oro pajėgų kovos su Izraeliu niekada nebuvo sėkmingos. Šešių dienų kare Sirijos oro pajėgos greitai buvo sumuštos, prarado du trečdalius lėktuvų ir pasitraukė į aerodromus tolimosiose Sirijos dalyse. Tai padėjo Izraelio sausumos kariuomenei sumušti Sirijos armiją ir okupuoti Golano aukštumas.

Jom Kipuro kare Sirijai ir Egiptui pradžioje sekėsi, nors Izraelis oro kovose patyrė gerokai daugiau pergalių, nei pralaimėjimų. Karo metu Pakistano oro pajėgos atsiuntė į Artimuosius Rytus 16 pilotų Egiptui ir Sirijai palaikyti. Kol pilotai atvyko, Egiptas paprašė paliaubų, o Sirija liko karo prieš Izraelį būklėje. 8 Pakistano pilotai pradėjo skraidyti iš Sirijos oro bazių, kur buvo priskirti 67-ajai eskadrilei, įsikūrusiai Dumayr oro bazėje. Pakistaniečiai skraidė Sirijos oro pajėgų naikintuvais MiG-21. Oro mūšyje pulkininkas leitenantas A. Sattar Alvi numušė Izraelio „Mirage III“. Sirijos vyriausybė apdovanojo A. Sattarą Alvi. Pakistano pilotai Sirijoje buvo iki 1976 m. ir mokė Sirijos pilotus.

Po Jom Kipuro karo Sirija liko Rytų bloko įtakos sferoje, o Egiptas persiorientavo į Vakarų bloką ir savo aviaciją ėmė keisti vakarietiška technika.

 
Buvusi Sirijos oro pajėgų „Gazelle“, kurią Izraelis paėmė 1982 m. Už jos stovi „MiG-23“, kurio pilotas dezertyravo 1989 m.

1982 m. Libano kare Sirijos oro pajėgos kovėsi su Izraelio oro pajėgomis didžiausiame reaktyvinės aviacijos laikų oro mūšyje, kuriame dalyvavo apie 150 abiejų kariaujančių pusių reaktyvinių naikintuvų. Per tris nuolatinio oro mūšio dienas Izraelio pilotai, ginkluoti tobulesne technika, sutriuškino Sirijos aviaciją.[3] Tačiau oro šturmo atakose Sirijos oro pajėgos sraigtasparniai „Aerospatiale Gazelle“ prieštankinėmis raketomis sėkmingai atakavo Izraelio sausumos pajėgas. Prie Ein Zehalta besiartinanti Izraelio tankų kolona, traukusi sudėtingu keliu, kelioms valandoms buvo sustabdyta SOP „Gazelle“ raketų smūgiais.[4]

Modernizavimas redaguoti

Po šio karo Sirijos oro pajėgos ir toliau buvo aprūpinamos Rytų bloko gamybos technika. Nėra žinoma turimos ginkluotės sudėtis – nei tikslus lėktuvų skaičius, nei jų tipai. Žinoma, kad Sirijos vyriausybė pirko „MiG-29“ ir „Su-24“ lėktuvus, kurie turėjo labai sustiprinti oro pajėgų galią. Neseni gandai apie kelių „Su-27“ pirkimą pasirodė nepagrįsti.

2008 m. buvo gauta žinių, kad Sirijos oro pajėgos iš Rusijos perka 8 „MiG-31E“, taip pat „MiG-29SMT“ ir „Jak-130“[5]. Manoma, kad „MiG-31“ pardavimas sustabdytas dėl Izraelio spaudimo Rusijai.[6]

Sirijos oro pajėgų orlaiviai redaguoti

Orlaivis Kilmė Tipas Variantai Skaičius[7] Komentarai Vaizdas
Naikintuvai
Mikojan-Gurevič MiG-29   Sovietų Sąjunga universalus naikintuvas MiG-29 viso
MiG-29A
MiG-29SMT
MiG-29UB 		62
42
14
6 		Planuojama patobulinti iki MiG-29M2 ir įsigyti MiG-29SMT eskadrilę.[8]
 
Mikojan-Gurevič MiG-25   Sovietų Sąjunga gaudomasis naikintuvas MiG-25 viso
MiG-25
MiR-25R
MiG-25U 		38
30
6
2
 
Mikojan-Gurevič MiG-23   Sovietų Sąjunga naikintuvas MiG-23 viso
MiG-23
MiG-23BN
MiG-23UM
173
107
60
6
Planuojama tobulinti.
 
Mikojan-Gurevič MiG-21   Sovietų Sąjunga naikintuvas MiG-21 viso
MiG-21
MiG-21H/J
MiG-21U 		162
102
40
20
 
Šturmo lėktuvai
Suchoj Su-24   Sovietų Sąjunga Šturmo lėktuvas Su-24 20
 
Suchoj Su-22   Sovietų Sąjunga Šturmo lėktuvas Su-22F 50
Mokomieji lėktuvai
Aero L-39 Albatros   Čekoslovakija Mokomasis lėktuvas L-39 23  
MBB 223 Flamingo   Vokietija Mokomasis lėktuvas MBB 223 35
MFI-17 Mushshak   Pakistanas Mokomasis lėktuvas MFI-17 6  
Jak-130   Rusija Mokomasis lėktuvas Yak-130 derimasi įsigyti nenurodytą skaičių[9]  
Transportiniai lėktuvai
Antonov An-26   Sovietų Sąjunga Transportinis An-26 4
 
Iljušin Il-76   Sovietų Sąjunga transportinis Il-76 4
 
Dassault Falcon 20   Prancūzija VIP keleivinis 2
Dassault Falcon 900   Prancūzija VIP keleivinis 1
Yakovlev Yak-40   Sovietų Sąjunga VIP keleivinis Yak-40 6
Šturmo sraigtasparniai
Mil Mi-25   Sovietų Sąjunga Šturmo sraigtasparnis Mi-25 36
Aérospatiale SA-341 Gazelle   Prancūzija Šturmo sraigtasparnis SA-341 42
Mil Mi-2   Sovietų Sąjunga Šturmo sraigtasparnis Mi-2 20
 
Transportiniai sraigtasparniai
Mil Mi-8 / Mil Mi-17   Sovietų Sąjunga Transportinis sraigtasparnis Mi-8
Mi-17 		138
 

Skiriamieji ženklai redaguoti

  •  
    Sirijos oro pajėgų rondelis
  •  
    Vėliava kilyje

Skiriamųjų ženklų raida redaguoti

Rondelis Fiuzeliažo ženklas Kilio ženklas Kada naudotas Pastabos
      1948–1958 m.
      1958–1961 m.
      1961–1963 m.
      1963–1972 m.
      1972–1980 m.
      nuo 1980 m. iki dabar

Nuorodos redaguoti

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Nordeen, Lon; Nicolle, David (1996). Phoenix Over The Nile. Smithonian Instituition Press. pp. 345–347. ISBN 9781560986263.
  2. ↑ Nicolle, David (2003 m. rugsėjo 24 d.). „Canberra Down!“. ACIG.org. Nuoroda tikrinta 2010-07-24.
  3. ↑ RealClearPolitics – Articles – Israel’s Lost Moment
  4. ↑ Schif, Ze’ev & Ya’ari, Ehud Israel’s Lebanon War London Counterpoint 1986 pp160-1 ISBN 0-04-327091-3
  5. ↑ „Russia defends arms sales to Syria“. UPI. 29 September, 2008. Nuoroda tikrinta 24 July, 2010. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  6. ↑ „Russia Blocks MiG-31 Deal With Syria“. Middle East Newsline. 21 May, 2009. Suarchyvuotas originalas 2012-02-22. Nuoroda tikrinta 24 July, 2010. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  7. ↑ Syria – Air Force Equipment
  8. ↑ The Strange Story of MiG-31s For Syrian Archyvuota kopija 2011-07-07 iš Wayback Machine projekto.
  9. ↑ Syria to buy Russia trainer plane. The Voice of Russia, Nov 21, 2010 Archyvuota kopija 2012-03-18 iš Wayback Machine projekto.


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sirijos_oro_pajėgos&oldid=7197969"