Septynerių metų Šiaurės karas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Septynerių metų Šiaurės karas – XVI amžiaus antrojoje pusėje (1563-1570) vykęs Danijos-Švedijos karas, kilęs Švedijai 1561 metais užėmus Šiaurės Estiją, siekiant įsigalėti Baltijos jūroje. Danija karą Švedijai paskelbė 1563 metų rugpjūtį. Kare Danijos-Norvegijos valstybę palaikė Liubekas bei Abiejų Tautų Respublika.

Frederikas II puola Älvsborgą

Karo eiga

Frederiko II vadovaujama Danijos kariuomenė, kurios pagrindą sudarė vokiečių samdiniai, puolė Älvsborgo miestą ir jį užėmė, atkirsdami švedų priėjimą prie Šiaurės jūros. 1565 metais danai nugalėjo švedus ties Akstorna, 1567 metais nesėkmingai puolė Stokholmą. Tuo tarpu švedai rengė niokojamuosius žygius į Danijos žemynines provincijas, užėmė kelias tvirtoves Norvegijoje, 1565-1566 metais nugalėjo Danijos ir Liubeko laivynus jūroje. 1569 metų vasarą Danija sėkmingai puolė Taliną, ir jau 1570 sudaryta Štetino taika, pagal kurią Švedija turėjo už Älvsborgą sumokėti išpirką.

Karo pasekmės

Nors po karo Danijos ir Švedijos teritorijos nepakito, karo metu buvo smarkiai nuniokotos pasienio gyvenvietės, šalys išsekintos.