Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

56°09′50″š. pl. 22°05′23″r. ilg. / 56.1639°š. pl. 22.0898°r. ilg. / 56.1639; 22.0898

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Mažeikių
Savivaldybė	Mažeikių rajonas
Gyvenvietė	Seda
Adresas	Varduvos g. 1
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1770 m.
Stilius	liaudies architektūra
Klebonas	Virginijus Palionis

Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Sedoje, Varduvos upės dešiniajame krante. Liaudies architektūros formų. Parapijoje veikia Sedos šv. Jono Nepomuko bažnyčia ir Grūstės koplyčia.

Istorija redaguoti

Bažnyčios interjeras

Pirmąją bažnyčią Sedoje apie 1508 m. pastatė Dirvėnų tėvūnas Vaclovas Bartasevičius su žmona Elžbieta Juškaite. 1528 m. minimas klebonas. 1538 m. bažnyčiai dovanotas Beržėnų kaimas, įkurta parapinė mokykla. 1769–1770 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta (rūpinosi klebonas Jonas Mykolas Domaševičius). 1803 m. pastatyti Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos meistrams būdingų bruožų vargonai (vargonai daug kartų remontuoti, XX a. pr. pridėti pedalai)^[1].

1816 m. išmūryti akmeniniai pamatai. 1823 m. uždengtas lentelių (1985 m. skardos) stogas. Po 1821 m. plytų grindys pakeistos į lentų (presbiterijoje ir chore išklotas ąžuolinis parketas). 1866 m. leista pakeisti supuvusius bažnyčios sienojus. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

Nuo 2013 m. rugpjūčio parapijos administratoriumi paskirtas kun. Modestas Ramanauskas, pakeitęs kun. Olijandrą Jurevičių.

Parapijos klebonai redaguoti

1909–1921 m. – kan. Kazimieras Genys
1984-1988 m. - prel. Juozas Šiurys
1988-1991 m. - kan. Algis Genutis
1991–2000 m. – kun. Saulius Katkus
2000-2007 m. - kun. Stasys Šlepavičius
2007-2013 m. - kun. Olijandras Jurevičius
Nuo 2013 m. – kun. Modestas Ramanauskas

Architektūra redaguoti

Bažnyčia liaudies architektūros formų, lotyniško kryžiaus plano, halinė, su 2 zakristijomis, 5 bokšteliais.

Vidus 3 navų, yra 5 mediniai barokiniai altoriai, sukurti XVIII a. 8-ajame ir 10-ajame dešimtmetyje: didysis, šv. Jono Nepomuko, šv. Antano Paduviečio, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Jėzaus Kristaus, taip pat barokinių formų vargonai, XIX a. sakykla bei krikštykla su Jėzaus Krikšto paveikslu. Bažnyčioje išlikę XVII-XVIII a. sukurtų altorinių paveikslų: Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų, Šv. Antanas, Šv. Laurynas, Šv. Juozapas.

Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra Kryžiaus kelio stočių stogastulpiai, šiaurės rytų kampe – medinė varpinė (1851 m.). Joje kabo trys varpai: nuliedintas 1762 m. kun. Jono Domaševičiaus ir Škaplieriaus brolijos lėšomis, 1793 m. be dovanotojo vardo ir kan. Vincento Juzumo (Juzumowicz) 1886 m. funduotas Ketūnų koplyčiai^[2].

Sakralinį kompleksą 2006 m. papildė įrengtas įspūdingų formų lurdas.