Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kitos reikšmės – Temperatūra (reikšmės).
Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra (angl. self-inflammation temperature, autoignition temperature, kindling point) – minimali medžiagos temperatūra, kuriai esant medžiagos užsiliepsnoja be uždegimo šaltinio (liepsnos ar kibirkšties) poveikio.
Dujoms tai mažiausia jų temperatūra, kurioje jų molekulės gauna pakankamai energijos, kad imtų reaguoti su deguonimi be uždegimo šaltinio poveikio.
Esant šiai temperatūrai nedujinė medžiaga išskiria degius garus ir dujas, ir šių molekulių temperatūra (šiluminė energija) pakankama, kad molekulės imtų reaguoti su oro deguonimi išskirdamos šilumą.
Popieriaus savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra, lygi +233 °C, o Farenheito skalėje – 451 °F, gerai žinoma iš populiaraus Rėjaus Bredberio romano „451º Farenheito“ pavadinimo, nors iš tikrųjų popieriaus užsiliepsnojimo temperatūra priklauso nuo popieriaus gamyboje panaudotų žaliavų, popieriaus storio ir kai kurių kitų savybių.
Dujų mišinio temperatūra, kurioje jis savaime užsiliepsnoja, mažesnė esant didesniam slėgiui arba deguonies koncentracijai.
Kai kurių medžiagų savaiminio užsiliepsnojimo temperatūros redaguoti
| Medžiaga | Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra |
|---|---|
| trietilboranas | -20 °C |
| baltasis fosforas | 34 °C |
| anglies disulfidas | 100 °C |
| popierius | ~ 233 °C |
| benzinas | 257 °C |
| magnis | 473 °C |
| butanas | 500 °C |
| vandenilis | 571 °C |