Sankt Peterburgo konservatorija

59°55′34″š. pl. 30°17′54″r. ilg. / 59.9260°š. pl. 30.2982°r. ilg. / 59.9260; 30.2982

Sankt Peterburgo valstybinė N. Rimskio-Korsakovo konservatorija
Санкт-Петербургская государственная консерватория имени Н. А. Римского-Корсакова
Įkurtas1862 m.
TipasValstybinis
RektoriusAleksejus Vasiljevas
Darbuotojų625 [1]
Studentų~1500 [2]
VietaSankt Peterburgas, Rusija Rusija
Svetainėconservatory.ru

Sankt Peterburgo valstybinė N. Rimskio-Korsakovo konservatorija (rus. Санкт-Петербургская государственная консерватория имени Н. А. Римского-Корсакова) – pirmoji konservatorija Rusijoje, aukštoji muzikos mokykla, veikianti Sankt Peterburge.

Istorija redaguoti

Konservatoriją 1862 m. įkūrė Antonas Rubinšteinas, rusų pianistas ir kompozitorius. 1867 m. atsistatydinus, jį pakeitė Nikolajus Zaremba. 1887 m. A. Rubinšteinas grįžo į konservatoriją, siekdamas pagerinti bendrus mokylos standartus. Jis peržiūrėjo mokymo programą, pašalino nepažangius studentus, atleido ir nušalino daugelį dėstytojų, sugriežtino stojimo ir egzaminų reikalavimus. 1891 m. jis vėl atsistatydino dėl Imperatoriškosios rasių kvotos reikalavimo (buvo žydų kilmės).

XX a. miestas keitė savo pavadinimus, atitinkamai buvo pervadinama ir mokymo įstaiga – Petrogrado konservatorija, Leningrado konservatorija.

Tarp konservatorijos žymiausių absolventų buvo tokie garsūs kompozitoriai kaip Piotras Čaikovskis, Sergejus Prokofjevas, Artūras Kapas, Rudolfas Tobiasas, taip pat ir Dmitrijus Šostakovičius, kuris 1960-aisiais dėstė konservatorijoje, atnešdamas jai papildomos šlovės. Tarp jo mokinių buvo Germanas Okunevas ir Borisas Tiščenka.

Kompozitorius Nikolajus Rimskis-Korsakovas buvo paskirtas profesoriumi 1871 m., o konservatorijai jo vardas buvo suteiktas 1944 m. N. Rimskis-Korsakovas konservatorijoje dėstė beveik keturiasdešimt metų, o jo bronzinis paminklas stovi šalia pastato Teatro aikštėje.

Jauniausias muzikantas, kuris kada nors buvo priimtas į konservatoriją, buvo ketverių metų smuikininkė Klara Rokomor, litvakė iš Vilniaus, vėliau išgarsėjusi grojimu teremino instrumentu.

Studijavę lietuviai redaguoti

Konservatorijoje studijavo kompozitoriai Česlovas Sasnauskas, Mikas Petrauskas, Konstantinas Galkauskas, Jurgis Karnavičius, Stasys Šimkus, Juozas Tallat Kelpša, Juozas Žilevičius, Julius Juzeliūnas, Eduardas Balsys, dirigentai Mykolas Bukša, Rimas Geniušas, Margarita Dvarionaitė, Jonas Aleksa, Stasys Domarkas, Juozas Domarkas, Povilas Gylys, Gintaras Rinkevičius, režisierius Eligijus Domarkas, dainininkai Juozas Babravičius, Kipras Petrauskas, Stasys Audėjus, Vladislava Grigaitienė, Ona Glinskaitė, Ona Zabielaitė-Karvelienė, pianistė Nijolė Kasperavičiūtė, klarnetininkas Algirdas Budrys, obojininkas Juozas Vytautas Rimas, birbynininkas Antanas Smolskus, muzikologai Jonas Vytautas Bruveris, Juozas Antanavičius.

Konservatorijoje menotyros daktaro disertacijas apgynė Juozas Gaudrimas, Jadvyga Čiurlionytė, Julius Juzeliūnas. Saulius Sondeckis buvo Sankt Peterburgo konservatorijos garbės profesorius (2006).[3]

Fakultetai redaguoti

XXI a. pradžioje konservatorija buvo pavaldi Rusijos Federacijos kultūros ministerijai, rengė muzikos atlikėjus, kompozitorius, muzikologus, operos režisierius, baletmeisterius, pedagogus. Veikė septyni fakultetai:

  • Fortepijono
  • Orkestro
  • Vokalo
  • Režisūros
  • Dirigavimo ir kompozicijos
  • Liaudies instrumentų
  • Muzikologijos

Konservatorijos pastatas redaguoti

Konservatorija įsikūrusi buvusiame senojo Didžiojo teatro pastate, kurį 1896 m. žymiai perstatė architektas Vladimiras Nikolia, įtraukęs į naująjį pastatą teatro sienas ir pamatus. Pagal architekto Traugoto Bardto projektą 1912 m. pastatas buvo išplėstas, perstatyta Didžioji salė. Pastatas įrašytas Rusijos kultūros paveldo registre.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti