Salieriniai

Salieriniai, Skėtiniai (Apiaceae) – magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima, kuriai priklauso įvairaus amžiaus žolės, rečiau krūmai. Stiebai dažniausiai tuščiaviduriai, sustorėjusiais bambliais. Lapai pražanginiai, su plačia makštimi pamate. Lapalakštis paprastai plaštakiškai arba plunksniškai suskaidytas. Žiedynai – skėčiai, susitelkę stiebo ir jo šakų viršūnėse.

Daugumos salierinių augalų rūšių visuose organuose yra eterinių aliejų, dervų ir kitų kvapių medžiagų. Dėl malonaus kvapo daugelį rūšių panaudojama parfumerijos ir maisto pramonėje. Gausiai auginamos kai kurios daržovės – morka, salieras, pastarnokas. Šioje augalų šeimoje yra vaistinių augalų, taip pat ir nuodingų. Kelios rūšys auginamos kaip dekoratyvinės.

Iš viso šeimoje apie 434 genčių ir 3 700 rūšių, kurios plačiai paplitusios vidutinio klimato juostoje.

Lietuvoje augančios gentys

Begalis (Laserpitium latifolium)

Lietuvoje auga šių genčių augalai:

Astrantija (Astrantia) Auksveitis (Seseli) Barštis (Heracleum) Begalis (Laserpitium) Builis (Anthriscus) Dygūnė (Torilis) Drėgmenė (Sium) Drėgnuolė (Berula) Gaivenis (Bupleurum) Garduoklė (Myrrhis) Garšva (Aegopodium) Gelsvė (Levisticum) Girūnė (Sanicula) Guostė (Cnidium) Gurgždis (Chaerophyllum) Išnė (Oenanthe) Kalendra (Coriandrum) Kalnasargis (Selinum) Kmynas (Carum) Krapas (Anethum) Liaugara (Falcaria) Lietvaris (Falcaria)

Maludė (Conioselinum) Mauda (Conium) Morka (Daucus) Morkvenė (Astrodaucus) Nuokana (Cicuta) Ožiažolė (Pimpinella) Pankolis (Foeniculum) Pastarnokas (Pastinaca) Petražolė (Petroselinum) Pūstabriaunė (Cenolophium) Lankinė pūstabriaunė (Cenolophium denudatum) Raistenė (Hydrocotyle) Saliavas (Peucedanum) Salieras (Apium) Skarenis (Libanotis) Skudrūnas (Pleurospermum) Skudutis (Angelica) Strebulė (Ostericum) Šunpetrė (Aethusa) Šventagaršvė (Angelica). Pav. Turgenija (Turgenia) Zunda (Eryngium)

Raudonosios knygos rūšys

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti šie salieriniai:

• Didžioji astrantija (Astrantia major). Lietuvoje labai reta rūšis, žinomos vos kelios augavietės.
• Pelkinė guostė (Cnidium dubium). Lietuvoje labai reta, auga tik pietryčiuose. Dėl mažo gausumo augalams pražūtingas bet koks ekotopų keitimas, intensyvus pievų ir ganyklų naudojimas.
• Totorinė maludė (Conioselinum tataricum). Lietuvoje rasta keliose vietose, tačiau dabar ne visur išliko.
• Pajūrinė zunda (Eryngium maritimum). Lietuvoje išlikusi tik Kuršių nerijoje.
• Pelkinė raistenė (Hydrocotyle vulgaris). Lietuvoje apie 1950 m. augo Kelmės raj., Tytuvėnų apyl., kur išnyko eksploatuojant durpyną. Dabar Lietuvoje neaptikta.
• Plačialapis begalis (Laserpitium latifolium). Lietuvoje randamas pietryčių, pietvakarių, šiaurės vakarų dalyse.
• Prūsinis begalis (Laserpitium prutenicum). Aptinkamas visuose regionuose, išskyrus šiaurės rytų ir šiaurinę dalis.
• Pievinis auksveitis (Seseli annuum). Lietuvoje reta rūšis, žinomos vos kelios augavietės.