Saeculum obscurum (lot. „tamsūs laikai”) – popiežystės laikotarpis X a. pradžioje. Pradžia laikomi 904 m., kai popiežius Sergijus III pradėjo vadovauti Šventajam Sostui. Saeculum obscurum tęsėsi 60 metų iki popiežiaus Jono XII mirties 964 m. Pirmą kartą terminas Saeculum obscurum buvo panaudotas XVI a. italų kardinolo ir istoriko Caesar Baronius veikale Annales Ecclesiastici.[1]

Šis laikotarpis Bažnyčios istorikų pramintas „pornokratija“ (angl. pornocracy, vok. pornokratie, iš gr. pornokratiā, „prostitutės įstatymas”) arba Ištvirkėlių įstatymas (angl. Rule of the Harlots, vok. Hurenregiment). Istorikas Will Durant laikotarpį tarp 867 ir 1049 metų vadina „popiežystės nadyru (angl. nadir of the papacy).[2]

IX–X a. popiežystė iš tikro išgyveno tikrai didelį nuosmukį. X a. pirmojoje pusėje ne vieną popiežių į sostą iškėlė palaido elgesio Romos matronosTeodora ir jos duktė Marozija.[3] Per savo valdomus vyrus tuo metu moterys realiai darė įtaką popiežystei.

Saeculum obscurum laikotarpio popiežiai redaguoti

Taip pat skaitykite redaguoti

  • Popiežė Joana (legendinė asmenybė – Pornokratijos laikotarpiu esą popiežiumi tapusi moteris)

Šaltiniai redaguoti

  1. Dwyer, John C. (1998). Church history: twenty centuries of Catholic Christianity. Mahwah, USA.: Paulist Press. p. 155. ISBN 0809138301.
  2. Durant, Will. The Age of Faith. New York: Simon and Schuster. 1972. p. 537
  3. Fedele, Pietro (1910 & 1911). "Ricerche per la storia di Rome e del papato al. sec. X". Archivo della Reale Società Romana di Storia Patria, 33: 177–247; & 34: 75–116, 393–423