Saadis
| Saadis | |
|---|---|
| |
| XVII a. vid. paveikslas, kuriame pavaizduotas Saadis (dešinėje) | |
| Gimė | 1184 m. Širazas, Salguridų imperija |
| Mirė | 1291 m. arba 1292 m. Širazas, Ilchanatas |
| Veikla | poetas |
| Žinomas (-a) už | knygos „Vaismedžių sodas“ ir „Rožių sodas“. |
Saadis (pers. سعدی = Sa‘dī), pilnas vardas Abu Mohamadas Mošarefas ad-Dinas Mošlechas bin Abdula bin Mošarefas Širazis (1184 m. Širaze – 1291 m. arba 1292 m.) – vienas iškiliausių persų viduramžių laikų poetų ir prozininkų.[1][2] Saadis yra plačiai pripažintas vienu didžiausių klasikinės literatūros tradicijos poetų. Persų mokslininkų yra įvardintas epitetais „Kalbos meistras“ arba „Žodžių kalvis“ (استاد سخن ostâd-e soxan). Cituotas Vakarų literatūrinėje tradicijoje.[1] Saadis taip pat žinomas kaip sufijų mąstytojas.
Nuo 1195 m. iki 1226 m. Bagdade studijavo arabų literatūrą ir islamo mokslus. Daug keliavo po musulmoniškas šalis: lankėsi Sirijoje, Palestinoje, Jemene, Turkijoje, Egipte ir kitose šalyse. Gali būti, kad kurį laiką praleido ir kyžiuočių nelaisvėje.
Žymiausi Saadžio kūriniai yra poezijos ir prozos tradicijas jungiančios knygos „Vaismedžių sodas“ (Būstān, 1275 m.), „Rožių sodas“ (Golestān, 1258 m.).[3]
Pirmasis Saadžio kūrinius Europai pristatė prancūzas Andrėjus di Rieras. Jis 1634 m. išleido dalinį „Rožių sodo“ vertimą, o 1654 m. Adamas Olearijus vokiečių kalba išleido pilnus vertimus – „Vaismedžių sodą“ ir „Rožių sodą“.
Saadis mirė savo gimtajame mieste Širaze, tačiau tikslūs mirties metai nežinomi.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 „Encyclopedia Iranica“.
- ↑ „Encyclopaedia Britannica“.
- ↑ „Sa'di's "Gulistan"“. World Digital Library. Nuoroda tikrinta 2013-12-25.