Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai
Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai – archeogenetinis terminas, naudojamas apibūdinti specifinį genetinės kilmės komponentą, kuris rodo mezolito medžiotojų-rinkėjų, kilusių iš Rytų Europos, kilmę. Mezolito laikotarpiu Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų gyvenama teritorija apėmė nuo Baltijos jūros iki Uralo kalnų, einant žemyn iki Ponto stepės.[1]
Minėtas specifinis komponentas, kaip ir Skandinavijos medžiotojai-rinkėjai bei Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai, buvo vienas iš trijų pagrindinių genetinių grupių poledynmečio Europoje, ankstyvuoju holoceno periodu. [2] Riba tarp Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų ėjo maždaug nuo Dunojaus žemupio, šiaurės kryptimi palei Dniepro vakarinius miškus link Baltijos jūros vakaruose.[3]
Manoma, kad Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai turėjo apie 75 % senovės šiaurės eurazijiečių genetinės kilmės ir reikšmingai prisidėjo prie Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Skandinavijos medžiotojų-rinkėjų kilmės. Neolito ir ankstyvojo eneolito laikotarpiais, Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai suformavo Duobinių kapų kultūrą Ponto stepėje, galimai po tam tikros asimiliacijos su Kaukazo medžiotojai-rinkėjais. Genetinė grupė, susidariusi iš šio mišinio, žinoma kaip Vakarų stepių pastoralistai. Tikinama, kad Duobinių kapų kultūra pradėjo masinę ekspansiją, paskatinusią indoeuropiečių kalbų paplitimą didesnėje Eurazijos dalyje.
Tyrimai redaguoti
Novatoriškame genetiniame tyrime, W. Haak ir kt. Rytų Europos medžiotojus-rinkėjus identifikavo kaip aiškią genetinę grupę dviejų vyrų mėginiuose. Nustatyta, kad Rytų Europos medžiotojas-rinkėjas, palaidotas Karelijoje apie 5500–5000 m. pr. m. e. turėjo haplogrupes R1a1 ir C1g. Taip pat tyrimo autoriai identifikavo Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Skandinavijos medžiotojų-rinkėjų grupes. Pastaroji laikoma tarpine tarp Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų. Buvo išsakyta mintis, kad Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai turi maišytą senovės šiaurės eurazijiečių ir Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinę kilmę. Ištirta, kad Duobinių kapų kultūros atstovai yra Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Artimųjų Rytų populiacijų asimiliacijos tarpusavyje rezultatas. 3 tūkstantmetyje pr. m. e. minėta kultūra pradėjo masinę ekspansiją per Europą, kuri ženkliai pakeitė žemyno genetinį žemėlapį. Ši ekspansija davė pradžią tokioms kultūroms kaip Virvelinės keramikos kultūra ir galimai buvo indoeuropiečių kalbų paplitimo Europoje priežastimi. [4]
Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai galėjo susimaišyti su Artimųjų Rytų populiacijomis, taip prisidėdami prie Duobinės kapų kultūros suformavimo jau neolite (5200–4000 m. pr. m. e.).[5] Tyrėjai nustatė, kad Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai turėjo 75 % senovės šiaurės eurazijiečių genetinės kilmės. Savo ruožtu Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai buvo Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų ir vėlyvojo paleolito Grotte du Bichon (Šveicarija) žmonių mišinys. Buvo ištirta, kad Skandinavijos medžiotojai-rinkėjai yra Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų asimiliacijos tarpusavyje rezultatas.[6]
Rytų Pabaltijo mezolitinės Kundos ir Narvos kultūrų atstovai buvo Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų mišinys, parodantis artimiausią ryšį su Vakarų Europos medžiotojais-rinkėjais. Mėginiai iš Ukrainos mezolito ir neolito buvo atrasti kaip grupė glaudžiai susiliejanti tarp Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų, taip parodanti genetinį tęstinumą Dniepro upės slenkstyje 4000 metų laikotarpiu. Ukrainos mėginiai priklauso haplogrupei U iš motinos pusės, kuri yra randama tarp 80 % visų Europos medžiotojų-rinkėjų mėginių.[7]
Tuo tarpu, Rytų Pabaltijo Šukinės duobelinės keramikos kultūros atstovai atrodo glaudžiai susiję su Rytų Europos medžiotojais-rinkėjais. Kaip kontrastą šiam atvejui galima paimti ankstyvesnius medžiotojus-rinkėjus, kurie buvo labiau susiję su Vakarų Europos medžiotojais-rinkėjais. Tai buvo parodyta panaudojus Y-DNR mėginį, paimtą iš individo, priklausiusio Šukinės duobelinės keramikos kultūrai. Minėtas DNR pavyzdys priklauso R1a15-YP172. 4 išgautus mtDNR mėginius sudarė du U5b1d1 pavyzdžiai ir po vieną – U5a2d ir U4a.[8]
2018 m. sausį tyrėjai paskelbė 13 Skandinavijos medžiotojų-rinkėjų analizės detales. Jos atskleidžia, kad minėti individai buvo Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės. Skandinavijos medžiotojai-rinkėjai iš vakarų ir šiaurės Skandinavijos turėjo daugiau Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės (apie 49 %) negu individai iš rytų Skandinavijos (apie 38 %). Tyrimo autoriai teigia, kad Skandinavijos medžiotojai-rinkėjai buvo Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų, migravusių į Skandinaviją iš pietų, ir Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų, vėliau migravusių į pusiasalį iš šiaurės rytų palei Norvegijos pakrantę, asimiliacijos tarpusavyje rezultatas. Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai ir Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai parodė mažesnius SLC45A2 ir SLC24A5, sukeliančių depigmentaciją, ir OCA/Herc2, atsakingų už šviesią akių spalvą, alelių dažnius negu Skandinavijos medžiotojai-rinkėjai.[9]
Buvo nustatyta, kad Kundos ir Narvos kultūrų atstovai yra labiau susiję su Vakarų Europos medžiotojais-rinkėjais. Tuo tarpu Šukinės duobelinės keramikos kultūra buvo artimesnė Rytų Europos medžiotojams-rinkėjams. Taip pat ištirta, kad Rytų Pabaltijo šiaurinės ir rytinės teritorijos yra glaudžiau susijusios su Rytų Europos medžiotojais-rinkėjais negu pietinės. Tyrime nurodyta, kad Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai, panašiai kaip Skandinavijos ir Rytų Pabaltijo medžiotojai-rinkėjai, turi aukštus SLC24A5 ir SLC45A2 išvestų alelių dažnius, atsakingus už šviesią odą.[10]
Pietryčių Europos genomo istorija redaguoti
Buvo surinkti 37 mėginiai iš mezolitinės ir neolitinės Ukrainos (9500–6000 m. pr. m. e.). Juose buvo nustatytas pereinamasis ryšis tarp Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Skandinavijos medžiotojų-rinkėjų, nors Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinė kilmė išaugo šioje populiacijoje neolito laikotarpiu. Iš šių individų išgauti Y-DNR mėginiai priklausė tik R haplotipams (ypa2 R1b1) ir I haplotipams (ypač I2 subkladoms). Mitochondrinė DNR beveik išimtinai priklausė U (ypač U5 ir U4 subkladoms).[11]
Ištirtas didelis skaičius individų iš Zvejnieki kapaviečių, kurie daugiausia priklausė Kundos ir Narvos kultūroms Rytų Pabaltijyje. Šie individai buvo daugiausia Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės ankstyvesnėse fazėse, tačiau laikui bėgant Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinė kilmė tapo vyraujanti. Šios vietos Y-DNR priklausė išimtinai haplogrupių R1b1a1a ir I2a1 haplotipams. Mitochondrinė DNR priklausė išimtinai haplogrupei U (ypač U2, U4 ir U5 subkladoms).[11]
Buvo išanalizuoti 40 individų iš Geležinių Vartų mezolito trijų vietų Balkanuose. Apskaičiuota, kad šie individai buvo 85 % Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų ir 15 % Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės. Šiose vietose vyrai turėjo tik haplogrupę R1b1a ir I (daugiausia I2a subkladas) haplotipus. Mitochrondrinė DNR priklausė daugiausia U (ypač U5 ir U4 subkladoms).[11]
Eneolito laikotarpiu, Kukutenio-Tripolės kultūros atstovai, kaip ištirta, turėjo apie 20 % medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės, kuri buvo tarpinė tarp Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų.[11]
Fizinė išvaizda redaguoti
Manoma, kad Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai turėjo šviesią odą ir rudas akis.[9]
Išnašos redaguoti
- ↑ Anthony 2019b, p. 27.
- ↑ Kashuba 2019: "Earlier aDNA studies suggest the presence of three genetic groups in early postglacial Europe: Western hunter–gatherers (WHG), Eastern hunter–gatherers (EHG), and Scandinavian hunter–gatherers (SHG)4. The SHG have been modelled as a mixture of WHG and EHG."
- ↑ Anthony 2019b, p. 28.
- ↑ Haak 2015.
- ↑ Mathieson 2015.
- ↑ Lazaridis 2016, Eastern Hunter Gatherers (EHG) derive 3/4 of their ancestry from the ANE... Scandinavian hunter-gatherers (SHG) are a mix of EHG and WHG; and WHG are a mix of EHG and the Upper Paleolithic Bichon from Switzerland.
- ↑ Jones 2017.
- ↑ Saag 2017.
- ↑ 9,0 9,1 Günther 2018.
- ↑ Mittnik 2018.
- ↑ 11,0 11,1 11,2 11,3 Mathieson 2018.
Šaltiniai redaguoti
- Anthony, David W. (2019b). „Ancient DNA, Mating Networks, and the Anatolian Split“. In Serangeli, Matilde; Olander, Thomas (eds.). Dispersals and Diversification: Linguistic and Archaeological Perspectives on the Early Stages of Indo-European. BRILL. pp. 21–54. ISBN 9004416196.
{{cite book}}: Cite has empty unknown parameters:|subscription=ir|registration=(pagalba) - Günther, Thorsten (2018 m. sausio 1 d). „Population genomics of Mesolithic Scandinavia: Investigating early postglacial migration routes and high-latitude adaptation“. PLOS Biology. PLOS. 16 (1). doi:10.1371/journal.pbio.2003703. PMC 5760011. PMID 29315301. Nuoroda tikrinta 2020 m. sausio 9 d.
{{cite journal}}: Cite has empty unknown parameters:|layurl=,|laydate=,|nopp=ir|laysource=(pagalba)CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link) - Haak, Wolfgang (2015 m. birželio 11 d). „Massive migration from the steppe was a source for Indo-European languages in Europe“. Nature. Nature Research. 522: 207–211. doi:10.1038/nature14317. PMC 5048219. PMID 25731166. Nuoroda tikrinta 2020 m. sausio 7 d.
{{cite journal}}: Cite has empty unknown parameters:|layurl=,|laydate=,|nopp=ir|laysource=(pagalba) - Jones, Eppie R. (2017 m. vasario 20 d). „The Neolithic Transition in the Baltic Was Not Driven by Admixture with Early European Farmers“. Current Biology]]. Cell Press. 27 (4): 576–582. doi:10.1016/j.cub.2016.12.060. PMC 5321670. PMID 28162894. Nuoroda tikrinta 2020 m. sausio 7 d.
{{cite journal}}: Cite has empty unknown parameters:|layurl=,|laydate=,|nopp=ir|laysource=(pagalba) - Kashuba, Natalija (2019 m. gegužės 15 d). „Ancient DNA from mastics solidifies connection between material culture and genetics of mesolithic hunter–gatherers in Scandinavia“. Communications Biology. Nature Research. 2 (105). doi:10.1038/s42003-019-0399-1. PMC 6520363. PMID 31123709. Nuoroda tikrinta 2020 m. sausio 9 d.
{{cite journal}}: Cite has empty unknown parameters:|layurl=,|laydate=,|nopp=ir|laysource=(pagalba) - Lazaridis, Iosif (2016 m. liepos 25 d). „Genomic insights into the origin of farming in the ancient Near East“. Nature. Nature Research. 536 (7617): 419–424. doi:10.1038/nature19310. PMC 5003663. PMID 27459054. Nuoroda tikrinta 2020 m. sausio 9 d.
{{cite journal}}: Cite has empty unknown parameters:|layurl=,|laydate=,|nopp=ir|laysource=(pagalba) - Mathieson, Iain (2015 m. lapkričio 23 d). „Genome-wide patterns of selection in 230 ancient Eurasians“. Nature. Nature Research. 528 (7583): 499–503. doi:10.1038/nature16152. PMC 4918750. PMID 26595274. Nuoroda tikrinta 2020 m. sausio 7 d.
{{cite journal}}: Cite has empty unknown parameters:|layurl=,|laydate=,|nopp=ir|laysource=(pagalba) - Mathieson, Iain (2018 m. vasario 21 d). „The Genomic History of Southeastern Europe“. Nature. Nature Research. 555 (7695): 197–203. doi:10.1038/nature25778. PMC 6091220. PMID 29466330. Nuoroda tikrinta 2020 m. sausio 7 d.
{{cite journal}}: Cite has empty unknown parameters:|layurl=,|laydate=,|nopp=ir|laysource=(pagalba) - Mittnik, Alisa (2018 m. sausio 30 d). „The genetic prehistory of the Baltic Sea region“. Nature Communications. Nature Research. 16 (1). doi:10.1038/s41467-018-02825-9. PMC 5789860. PMID 29382937. Nuoroda tikrinta 2020 m. sausio 9 d.
{{cite journal}}: Cite has empty unknown parameters:|layurl=,|laydate=,|nopp=ir|laysource=(pagalba) - Saag, Lehti (2017 m. liepos 24 d). „Extensive Farming in Estonia Started through a Sex-Biased Migration from the Steppe“. Current Biology. Cell Press. 27 (14): 2185–2193. doi:10.1016/j.cub.2017.06.022. PMID 28712569. Nuoroda tikrinta 2020 m. sausio 7 d.
{{cite journal}}: Cite has empty unknown parameters:|layurl=,|laydate=,|nopp=ir|laysource=(pagalba)