Vikipedija

Rykantai

Rykantai
{{#if:
Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia
Rykantai
Rykantai
54°42′54″š. pl. 24°59′06″r. ilg. / 54.715°š. pl. 24.985°r. ilg. / 54.715; 24.985 (Rykantai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Trakų rajono savivaldybės vėliava Trakų rajono savivaldybė
Seniūnija Lentvario seniūnija
Gyventojų (2021) 251
Vikiteka Rykantai
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Rykantaĩ
Kilmininkas: Rykantų̃
Naudininkas: Rykantáms
Galininkas: Rýkantus
Įnagininkas: Rykantaĩs
Vietininkas: Rykantuosè
Istoriniai pavadinimai lenk. Rykonty

Rykantai – kaimas Trakų rajono savivaldybėje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Lentvario, prie autostrados  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Seniūnaitijos centras. Yra Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1585 m.), kapinaitės, veikia Rykantų universalus daugiafunkcis centras, biblioteka, paštas (LT-21063), Rykantų geležinkelio stotelė.

Rykantų ąžuolas prie autostrados

Geografija redaguoti

Į šiaurę nuo kaimo teka Neris. Gamtos paminklas – Rykantų ąžuolas. Šalia Rykantų plyti Neries regioninis parkas, Rykantų sengirė. Pro Rykantus eina senasis prekybinis traktas Vilnius – Kaunas, vienas seniausių kelių Lietuvoje. Juo buvo gabenamos prekės į Vakarų Europą, Rusiją. Dėl strateginės vietos pro Rykantus dažnai žygiuodavo kariuomenės.

Kaimas įsikūręs ant kalvų, prie senojo Vilniaus–Kauno kelio, žinomo jau nuo XIV a.[2][3]

Istorija redaguoti

 
Marcijono Aleksandro Oginskio pirmoji žmona Marcibela Hlebavičiūtė (1688). Freska Rykantų bažnyčioje.
 
Marcijono Aleksandro Oginskio portretas (1688). Freska Rykantų bažnyčioje.

Rykantai (Rinkant) minimi XIV a. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose.[4]

„64. Kelias prie Neries. Šitas kelias veda į Neries aukštupį; pirmoji nakvynė prie Raisto, ½ mylios už Visvalio, dešinėje pusėje; antroji nakvynė už 3 mylių, prie Laumenos, yra plynė ir du raistai, bet jų dugnas tvirtas ir galima lengvai perjoti; iš ten 2½ mylios kelio iki Svirgailos kiemo, čia trečioji nakvynė, kelias geras; toliau ketvirta naktis prie Darudėno kiemo, 2½ mylios gero kelio; penkta naktis prie Rykantų 2½ mylios gero kelio; šešta naktis prie Vokės, 2 mylios gero kelio.“[5]

Rykantai žinomi kaip viena iš pirmųjų reformatų gyvenviečių Lietuvoje – XVI a. čia įsikūrė vieni pirmųjų Lietuvoje kalvinistai. XVII a. minimas Rykantų dvaras. Iki 1555 m. pastatyta medinė evangelikų reformatų bažnyčia, nes Rykantus ir jų medinę kalvinistų bažnyčią mini italų reformatas Paulius Vergerijus,[6] 1555 m. lankęsis Lietuvoje. Rykantų valdytojas Žemaitijos pilininkas Adomas Tolvaišas[7] 1585 m. pastatė mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią. Adomas Tolvaiša mirė nepalikęs vaikų, tad XVII a. Rykantai pagal giminės liniją atiteko Oginskiams. Bažnyčios rūsyje buvo palaidotas A. Tolvaišas ir jo brolis, Trakų pilininkas, Mikalojus Tolvaiša. Marcijonas Oginskis Rykantus kartu su bažnyčia 1688 m. dovanojo Trakų dominikonams. Dominikonai, be bažnyčios Rykantuose, gavo ir žemės valdas: Rykantų dvarą su dviem smuklėmis ir kaimais, priklausiusiais ir dvarui, ir Rykantų miesteliui.[8] Rykantų bažnyčioje abipus didžiojo altoriaus išliko Jono Jonavičiaus tapyti Marcijono Oginskio ir jo žmonos epitafiniai portretai. Ant šoninių sienų ištapytos kompozicijos Kristaus kančios tema, o ant vargonų choro tribūnos sienelės nišų – devyni su Dominikonų ordinu susiję šventieji. Pagrindiniame fasade, nišoje virš lango freska vaizduoja raitą Šv. Jurgį. Freskai būdingi lietuvių liaudies tapybos bruožai: žirgo ir raitelio formos supaprastintos, dekoratyvios, plokščios. Iš išorės bažnyčia panaši į Žadiškių Švč. Trejybės – tokio pat pavadinimo katalikų bažnyčią, esančią prie Neries, Baltarusijoje. Vidus panašus į Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčią.[9]

Apie 1812 m. Napoleono ir Rusijos karo laikotarpį Rykantuose dominikonų kronikoje rašyta: „Sudegė mūsų Rykantų dvaras, abi smuklės, pavieniai kaimiečių namai. Pagaliau nuo šalčio, bado ir karo plačiai siautėjo mirtis… Šimtai gulėjo dirvoje, tūkstančiai miškuose“.

Per Lietuvos nepriklausomybės kovas, 1918–1920 m. 5 kilometrai nuo Rykantų, prie Lazdėnų kaimo, buvo demarkacinė linija, kurios apylinkėse vyko mūšiai su lenkų kariuomene. Rykantai buvo ties lietuvių ir lenkų fronto linija. Didelės lenkų pajėgos 1920 m. spalio mėnesį su šarvuočiais puolė ir užėmė Rykantų geležinkelio stotį, kurią lietuviai atgavo tik lapkričio 17 d.[10] Spalio 16-ąją mūšis be pertraukos vyko 16 valandų. Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko kariai, žuvę kautynėse su lenkais ties Rykantais 1920 m. spalį, palaidoti Vievyje.[11] Pulkui vadovavo mjr. Jonas Gricius, kuopoms – vyr. ltn. Rūkštas, ltn. J. Kuncaitis ir kiti. Kautynėse pasižymėjo Jonas Čepulis.[12][13]

Paštas Rykantuose buvo atidarytas 1956 m.

Napoleono žygis redaguoti

1812 m. birželio 28 d. prie miestelio įvyko Rykantų mūšis. Rykantų vardas minimas L. Tolstojaus romane „Karas ir taika“, kai Rusijos imperatoriaus Aleksandro (apsistojusio Vilniuje) pasiuntinys generolas A. Balašovas įteikia Napoleonui (apsistojusiam Rykantuose) laišką, siekiant tartis, kad būtų nutrauktas Napoleono žygis Rusijon.

Istorikas B. Dundulis knygoje „Lietuva Napoleono agresijos metais“ rašo, kad A. Balašovas tik buvo atvykęs į Rykantus, tikėdamasis rasti Napoleoną, bet jo ten nebuvo. Caro adjutantą, Rusijos policijos ministrą Napoleonas priėmė Vilniuje, ilgai ir maloniai su juo kalbėjosi, sakėsi nesąs nei prieš derybas, nei prieš taiką. Tačiau nieko neatsakė dėl pagrindinės sąlygos – išeiti iš užimtos teritorijos, tad įteikė labai nekonkretų atsakymą carui ir nuo tos dienos caras į imperatoriaus laiškus nebeatsakinėjo.

  •  
    Albrecht Adam. Rykantų peizažas su Napoleono kariais ir Rykantų bažnyčia. XIX a.
  •  
    Albrecht Adam. Napoleono armija Rykantuose
  •  
    Albrecht Adam. Napoleono armija Rykantuose.
Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1950 m. Trakų valsčius Trakų apskritis
1950–1963 m. Rykantų apylinkės centras Trakų rajonas
1963–1995 m. Kariotiškių apylinkė
1995– Lentvario seniūnija Trakų rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.[14] 1931 m.[15] 1959 m.sur.[16] 1970 m.sur.[17] 1979 m.sur.[18] 1981 m.[19] 1987 m.[20]
288 265 167 220 229 240 272
1989 m.sur.[21] 2001 m.sur.[22] 2011 m.sur.[23] 2021 m.sur.[24] - - -
257 412 281 251 - - -


Galerija redaguoti

  •  
    Atvirukas su Rykantų Šv. Trejybės fotografija. Jonas Bulhakas, 1930
  •  
    Bažnyčios fasadas ir šventorius
  •  
    Daugiafunkcis centras, biblioteka
  •  
    Paštas
  •  
    Grįsta gatvė
  •  
    Kryžius
  •  
    Sporto aikštelė

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Senojo kelio Vilnius-Kaunas beieškant
  3. ↑ Senasis Vilniaus-Kauno kelias
  4. ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 435 psl.
  5. ↑ Vidmantas Velička. Rykantams – 620 metų. [1]
  6. ↑ Pieras Paulius Vergerijus ir antipopiežinės Reformacijos polemikos pradžia Lietuvoje Archyvuota kopija 2017-12-12 iš Wayback Machine projekto.
  7. ↑ Adomas Tolvaiša
  8. ↑ Trakų buvęs Domininkonų vienuolynas Archyvuota kopija 2010-05-24 iš Wayback Machine projekto.
  9. ↑ Rykantų bažnyčia
  10. ↑ Algirdas Budreckis. Želigovskiada, 1920 m.
  11. ↑ Rykantų bibliotekoje – apie kovas dėl nepriklausomybės
  12. ↑ ČEPULIS Jonas
  13. ↑ Vytautas Lesčius. Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918–1920 365 psl. Archyvuota kopija 2015-01-02 iš Wayback Machine projekto.
  14. ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  15. ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  16. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  17. ↑ Rykantai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 80 psl.
  18. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  19. ↑ Rykantai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 435 psl.
  20. ↑ Rykantai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 547
  21. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  22. ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  23. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  24. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Rykantai&oldid=7023046"