Rusijos Federacijos federalinės apygardos

Rusijos Federacijos federalinės apygardos (rus. федеральные округа Российской Федерации / federalnyje okruga Rosijskoj Federacij) – Rusijos federaciniai subjektai, apjungti į didesnius derinius.

Funkcijos redaguoti

Federalinės apygardos nėra numatytos Rusijos konstitucijoje, o Rusijos Federacijos Prezidento įgaliotasis atstovas federalinėje apygardoje formaliai nėra apygardos subjektų vadovų vadovas. Rusijos Federacijos Prezidento įgaliotasis veikia kaip Rusijos Federacijos prezidento atstovas ir koordinuoja esamų federalinių vykdomosios valdžios institucijų teritorinių organų darbą apygardos lygmeniu – prižiūri federalinių ir regioninių teisės aktų suderinamumą, kad užtikrintų vyriausybės kontrolę regionuose veikiančiai valstybės tarnybai, teismams ir federalinėms agentūroms.

Kartais prieinama išvadų, kad tai naujo tipo administraciniai-teritoriniai junginiai ir turi analogijų su ikirevoliucinės Rusijos Imperijos generalinėmis gubernijomis.

Federalinės apygardos redaguoti

2022 m. birželio mėn. duomenimis, Rusijoje yra aštuonios federalinės apygardos.[1] Beveik visi jų centrai yra Federaciją sudarančių subjektų sostinėse arba federalinės reikšmės miestuose. Bet išimtimi yra Šiaurės Kaukazo federalinė apygarda, kurios centras yra Piatigorske.[2]

Federalinės apygardos centras – tai apgyvendinta teritorija, kurioje yra valstybės vadovo įgaliotasis atstovas, jo biuras ir įvairios koordinuojančios institucijos. Be to, federalinių ministerijų ir agentūrų biurai gali būti steigiami federalinių apygardų sostinėse.[2]

Rusijos Federacijos federalinių apygardų ir jų subjektų administracinių ribų žemėlapis:

Pietų     , Šiaurės Kaukazo     , Centrinė     , Šiaurės Vakarų     , Pavolgio     , Uralo     , Sibiro     , Tolimųjų Rytų     

Eilė Pavadinimas Pavadinimas rusiškai Plotas km² Gyventojų skaičius 2022.01.01. mln. Gyventojų tankumas 2022.01.01.
žm./km²
Subjektų skaičius Administracinis centras Žemėlapis
1 Centrinė federalinė apygarda Центральный федеральный округ 650 205 km² 39 104 400 60,14 žm./km² 18 Maskva   Europinė dalis
2 Šiaurės Vakarų federalinė apygarda Северо-Западный федеральный округ 1 686 972 km² 13 901 069 8,24 žm./km² 11 Sankt Peterburgas   Europinė dalis
3 Pietų federalinė apygarda[a] Южный федеральный округ 447 821 km² 16 434 898 36,70 žm./km² 8 Rostovas prie Dono   Europinė dalis
4 Šiaurės Kaukazo federalinė apygarda Северо-Кавказский федеральный округ 170 439 km² 9 997 336 58,66 žm./km² 7 Piatigorskas   Europinė dalis
5 Pavolgio federalinė apygarda Приволжский федеральный округ 1 036 975 km² 28 844 264 27,82 žm./km² 14 Žemutinis Naugardas   Europinė dalis
6 Uralo federalinė apygarda Уральский федеральный округ 1 818 497 km² 12 294 961 6,76 žm./km² 6 Jekaterinburgas   Europoje ir Azijoje
7 Sibiro federalinė apygarda Сибирский федеральный округ 4 361 727 km² 16 889 404 3,87 žm./km² 10 Novosibirskas   Azijos dalis
8 Tolimųjų Rytų federalinė apygarda Дальневосточный федеральный округ 6 952 555 km² 8 091 244 1,16 žm./km² 11 Vladivostokas   Azijos dalis
Rusijos Federacija Российская Федерация 17 125 191 km² 145 557 576 8,50 žm./km² 85 Maskva  
Š., š.r. Eurazijoje
a  kartu su 2014 m. Rusijos neteisėtai aneksuotu Krymu, kuris tarptautinės bendruomenės daugumos pripažįstamas Ukrainos dalimi.

Istorija redaguoti

Rusijos Federacijoje federalinės apygardos įsteigtos 2000 m. gegužės 13 d. prezidento Vladimiro Putino Nr.849 dekretu[3] „Dėl Rusijos Federacijos prezidento įgaliotojo atstovo federalinėje apygardoje“. Iš pradžių buvo suformuotos septynios federalinės apygardos su centrais didžiuosiuose miestuose:[2]

  1. Centrinė federalinė apygarda (centras Maskvoje)
  2. Šiaurės vakarų federalinė apygarda (centras Sankt Peterburge)
  3. Šiaurės Kaukazo federalinė apygarda (centras Rostove prie Dono)
  4. Pavolgio federalinė apygarda (centras Žemutinis Naugardas)
  5. Uralo federalinė apygarda (centras Jekaterinburge)
  6. Sibiro federalinė apygarda (centras Novosibirske)
  7. Tolimųjų Rytų federalinė apygarda (centras Chabarovske)

Tų pačių metų birželio 21 d. Šiaurės Kaukazo apygarda buvo pervadinta į Pietų federalinę apygardą, bet apygardos centras liko Rostove prie Dono. 2010 m. sausio 19 d. iš pietrytinės Pietų federalinės apygardos dalies buvo suformuota atskira Šiaurės Kaukazo federalinė apygarda su centru Piatigorske, esančiu Stavropolio krašte.

Po Krymo pusiasalio okupacijos ir aneksijos,[4] Rusijos Federacijos prezidento V. Putino 2014 m. kovo 21 d. įsaku buvo įsteigta nauja Krymo federalinė apygarda su centru Simferopolyje, kurią sudarė Krymo Respublika ir federcinės reikšmės miestas - Sevastopolis. Naujai įsteigta nauja federalinė apygarda gyvavo neilgai ir 2016 m. liepos 28 d. Rusijos prezidento dekretu Krymo federalinė apygarda buvo panaikinta, o buvę jos sudėtinės dalys perduotos Pietų federalinei apygardai.[2]

2018 m. lapkričio 3 d. Buriatija ir Užbaikalės kraštas buvo išbraukti iš Sibiro federalinės apygardos ir prijungti prie Tolimųjų Rytų federalinės apygardos. 2018 m. gruodžio 10 d. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad valstybės vadovas pritarė Primorės krašto gubernatoriaus pareigas einančio Olego Kožemiako pasiūlymui perkelti Tolimųjų Rytų federalinės apygardos sostinę iš Chabarovsko į Vladivostoką.[2]

Taip pat skaityti redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. council.gov.ru / ФЕДЕРАЛЬНЫЕ ОКРУГА | Nuoroda tikrinta: 2022.06.20
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 tass.ru / Как менялось расположение центров федеральных округов России; Юрий Смитюк TASS | Nuorodos data: 10 декабря 2018
  3. vokrugsveta.ru / Федеральный округ; Vokrug sveta | Nuoroda tikrinta: 2022.06.20
  4. nypost.com / Putin completes annexation of Crimea; New York Post | March 21, 2014

Išorinės nuorodos redaguoti