Rusų kilmės Švedijos bajorai

Rusų kilmės Švedijos bajorai (šved. baijorer, ryss(e)baijorer, iš rus. бояринъ 'bojarinas') – rusų kilmės Švedijos kilmingieji. Didžioji dalis jų yra giminės iš rusų kilmingųjų, kurie perėjo į Švedijos tarnybą XVI a. pabaigoje ar XVII a. pradžioje ir buvo įtraukti į Švedijos kilmingųjų sistemą.[1]

Žinomiausios rusų kilmės Švedijos bajorų pavardės:

  • Rosladin (Розладинъ)
  • Baranoff (Барановъ)
  • Aminoff (Аминевъ, atšaka grįžo į Rusiją kaip Аминовъ)
  • Kalitin ir Callentin (Калитинъ)
  • Butterlin (Бутурлинъ)
  • Zebotaioff ir Sabotaioff (Чеботаевъ), viena šaka vėliau žinoma kaip Apolloff (Опалёвъ)
  • Pereswetoff-Morath (Пересвѣтовъ-Муратъ)
  • Clementeoff (Клементьевъ)
  • Nassokin (Насакинъ, ne Нащокинъ)
  • Golawitz (Головачевъ)
  • Rubzoff (Рубцовъ; pradžioje buvo ne kilmingieji, o Smolensko miestiečiai (posadskie liudi).

Visos šios giminės buvo įtrauktos į Švedijos kilmingųjų namų (šved. Riddarhuset) sąrašus. 1818 m. šios šeimos, gyvenusios į Rytus nuo Botnijos, buvo įtrauktos ir į Suomijos kilmingųjų namų (suom. Ritarihuone) sąrašus, o vėliau – į Rusijai priklausiusios Suomijos didžiosios kunigaikštystės kilmingųjų sąrašus.

Beveik visi Švedijos karalių suteikti herbai liudija šių giminių karinius nuopelnus, turi specifines mobiliąsias figūras, vadinamas „rusiškomis“ (kardus, lankus su strėlėmis, buožes), raitelius, šiaurės gyvūnus.

XVII a. daugelis bajorų giminių buvo glaudžiai susiję su Ingrija. Buvo manoma, kad jie turėtų sudaryti dalį valdančiųjų, nes būtų labiau priimtini ten gyvenusiems stačiatikiams, daugiausia rusams, negu švedų ar vokiečių kilmingieji liuteronai. Kartu buvo tikimasi, kad bajorai savo sūnus išauklės kaip gerus liuteronus, kurie galės užimti pareigas Švedijos valstybėje ir kariuomenėje.[2] Tai vedė prie XVII a. pabaigoje įvykusios beveik visiškos integracijos į Švedijos kilmingųjų sistemą. Nors namuose, ypač moterų tarpe, dar buvo paplitusi stačiatikybė. Bajorų giminės beveik visą XVII a. tuokėsi endogamiškai, kas tikriausia ir leido namuose išlikti rusiškoms tradicijoms, kurios išoriškai būdavo mažiau pastebimos. Tai labai skyrėsi nuo padėties apie 1640 m., kai kai visi bajorai buvo stačiatikiai ir tai demonstravo. Vyresnioji karta tai dar darė po 1660 m. Iki XVII a. vidurio jie dar įsikišdavo gindami stačiatikių institucijas.[3] Prancūzų kilmės Ingrijos giminė Baro(h)n, kurios keli nariai mokėjo rusų kalbą ir būdavo panaudojami kaip vertėjai, kartais būdavo laikomi lygiateisiais bajorais.

Pirmaisiais Švedijos Ingrijos metais egzistavo dar vienas socialinis sluoksnis, aukštesnis už valstiečius, bet žemesnis už bajorus. Tai buvo Ivangorodo miesto ir Jamos (dabartinis Kingisepas), Koporjės ir Nöteborg (dabartinis Šliselburgas) miestelių gyventojai, stačiatikių dvasininkai, vadinamieji pusbajoriai (šved. half-baijorer) ir nedidelė grupė totorių karių. Paskutinės dvi grupės gana greitai išnyko.[4]

Švedijos kariškiai iš bajorų redaguoti

Integracijos į Švediją lygį parodo nemažas kiekis karininkų iš bajorų šeimų, kurie Šiaurės kare (1700–1721 m.) kovėsi Švedijos kariuomenėje, daugiausia Baltijos fronte. Tuo metu Nassokin’ai ir Baranoff’ai, kilę iš vienų pirmųjų bajorų sluoksnių, praktiškai jau buvo praradę rusišką tapatybę, gyveno Livonijoje ir Suomijoje.

Tokie karininkai buvo:

  • Drabantų korpuso kapralas Adam Johan Aminoff, † 1702 Klišovo mūšyje
  • kapitonas, vėliau majoras Carl Johan Aminoff
  • gvardijos kapitonas Christoffer Henrik Aminoff, † 1709 Poltavos mūšyje
  • leitenantas, vėliau – majoras Detlof Fredrik Aminoff, 1709 m. papuolė į nelaisvę ties Perevoločna
  • kapitonas, vėliau majoras Esaias Aminoff, 1709 m. papuolė į nelaisvę ties Perevoločna
  • leitenantas, vėliau kapitonas Georg Aminoff, 1710 m. papuolė į nelaisvę Vyborge
  • kapitonas, vėliau pulkininkas leitenantas Gregori Aminoff, 1709 m. papuolė į nelaisvę ties Perevoločna
  • leitenantas, vėliau generolas, Henrik Johan Aminoff, 1708 m. papuolė į nelaisvę ties Lesnaja
  • pulkininkas Joachim Aminoff
  • kapitonas, vėliau majoras Johan Aminoff, 1710 m. papuolė į nelaisvę ties Daugavgrīva
  • drabantas Peter Aminoff
  • kapitonas, vėliau pulkininkas leitenantas Stephan Gustaf Aminoff, 1704 m. Narvos mūšyje papuolė į nelaisvę. Mirė nelaisvėje Rusijoje, kai 1741 m. vėl papuolė į nelaisvę 1741 m.
  • Vyborgo komendantas pulkininkas Zacharias Aminoff, † 1710 Vyborge.
  • kapitonas, vėliau majoras Gregori Apolloff,
  • fenrikas Herman Reinhold Apolloff, † 1710 nuo ligos.
  • Nyenskans komendantas pulkininkas Johan Apolloff, 1704 m. papuolė į nelaisvę Narvos mūšyje, † 1706 Rusijoje
  • leitenantas Magnus Johan Apolloff, † 1704 m. Narvos mūšyje
  • fenrikas Reinhold Gustaf Apolloff, 1713 m. papuolė į nelaisvę prisoner Tönning apgultyje
  • Koporjės komendantas kapitonas Wasili Apolloff, † 1709 Vyborge [?]
  • fenrikas Zacharias Fredrik Apolloff, 1710 m. papuolė į nelaisvę Vyborge
  • leitenantas Carl Fredrik Baranoff
  • leitenantas Detlof Johan Baranoff
  • kapitonas Fredrik Baranoff
  • leitenantas Georg Christoffer Baranoff
  • leitenantas, vėliau majoras Georg Johan Baranoff, 1709 m. papuolė į nelaisvę Perevoločkoje
  • leitenantas Gotthard Fredrik Baranoff, 1708 m. papuolė į nelaisvę ties Lesnaja, grįžo 1709 m., † 1718 kampanijoje Norvegijoje
  • kapitonas Johan Baranoff
  • leitenantas Magnus Reinhold Baranoff, 1704 m. papuolė į nelaisvę Narvos mūšyje, † 1715 Rusijoje.
  • leitenantas Casimir Johan Clementeoff, 1702 m. papuolė į nelaisvę Poritz’e (Ingrija)
  • kapitonas Fredrik Clementeoff
  • kapitonas Wollmar Fredrik Clementeoff, 1710 m. papuolė į nelaisvę Vyborge
  • fenrikas Lorentz Kalitin
  • kapitonas, vėliau pulkininkas leitenantas Magnus Fredrik Kalitin, 1704 m. papuolė į nelaisvę Narvoje
  • adjutantas, vėliau drabantas ir majoras Simon Adolf Kalitin, 1709 m. papuolė į nelaisvę Perevolčnoje
  • fenrikas Casimir Kalitin, † 1700 Ivangorode
  • leitenantas, vėliau kapitonas Daniel Kalitin, 1710 m. papuolė į nelaisvę Vyborge
  • fenrikas Adam Johan Nassokin
  • fenrikas Axel Gotthard Nassokin, † 1700 m. Narvos mūšyje
  • fenrikas, vėliau kapitonas Carl Fromhold Nassokin
  • kapitonas Claes Johan Nassokin, † 1709 Poltavos mūšyje
  • laivyno kapitonas Georg Henrik Nassokin
  • leitenantas Gotthard Nassokin, † 1712
  • kapitonas, vėliau majoras Magnus Henrik Nassokin, 1709 m. papuolė į nelaisvę Perevoločnoje
  • kapitonas Magnus Johan Nassokin
  • fenrikas Nils Nassokin, † 1702 Hummelshof mūšyje
  • leitenantas Peter Nassokin, 1709 m. papuolė į nelaisvę Perevoločnoje
  • leitenantas, vėliau kapitonas Peter Johan Nassokin, 1709 m. papuolė į nelaisvę Jakobstadt’e
  • pulkininkas leitenantas Alexander Pereswetoff-Morath, † 1709 Vyborge
  • kapitonas, vėliau majoras Alexander Pereswetoff-Morath, 1704 m. papuolė į nelaisvę Narvos mūšyje, pabėgo 1712 m.; apdovanotas už narsą Lapenrantos mūšyje 1741 m.
  • pulkininkas, vėliau generolas majoras Carl Pereswetoff-Morath, 1704 m. papuolė į nelaisvę Narvos mūšyje
  • leitenantas, vėliau pulkininkas leitenantas Carl Gustaf Pereswetoff-Morath; apdovanotas už narsą Lapenrantos mūšyje 1741 m.
  • majoras Gustaf Pereswetoff-Morath, † 1704 m. Narvos mūšyje
  • kapitonas, vėliau majoras Alexander Rubzoff, 1709 m. papuolė į nelaisvę Poltavos mūšyje
  • leitenantas, vėliau kapitonas Carl Gustaf Rubzoff, 1704 m. papuolė į nelaisvę Narvos mūšyje[5]

Yra šeimų, kurios retai minimos kaip bajorai, tai Homutoff (Хомутовъ), Carpofski (Карповскiй) ir Luhmenoff (Лугмѣновъ). Pirmųjų dviejų giminių vyriškosios linijos nutrūko dar neįtraukus į Kilmingųjų namų sąrašus. Bajorais XVII a. galėjo būti pavadinti ir kai kurie sūnų neturėję ar gan greitai į Rusiją grįžę kilmingieji.[1]

Šiuo metu, spėjama, išlikusios Aminoff’ų ir Pereswetoff-Morath’ų giminės. Kalitin’ai, matyt, nebegyvena Skandinavijoje.

Nuorodos redaguoti

  1. 1,0 1,1 Пересветов–Мурат, ‘Из Ростова…’
  2. Pereswetoff-Morath, ‘“Recpetacula…’
  3. Pereswetoff-Morath, ‘“Receptacula…’
  4. Ibidem
  5. Adam Lewenhaupt, Karl XII:s officerare. Biografiska anteckningar, vols 1–2, Stockholm 1920–21