Rumunijos politinė sistema
Rumunija yra demokratinė parlamentinė respublika, kurioje įstatymų leidžiamoji valdžia perduota dviejų rūmų parlamentui, o vykdomąją dalijasi Vyriausybė ir Prezidentas.
Įstatymų leidybos institucija Rumunijoje − dviejų rūmų parlamentas, susidedantis iš 137 narių turinčio Senato ir 334 narius turinčių Atstovų rūmų (2008 m.). Parlamentarų skaičius abiejose rūmuose kinta, atsižvelgiant į demografinius pokyčius Rumunijoje. Abiejų rūmų nariai renkami visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams. Abu rūmai turi įstatymo iniciatyvos teisę. Įstatymas yra priimtas, jei gauna daugumą balsų abiejose rūmuose. Jei vienose iš jų daugumos nėra, tai įstatymas grąžinamas tobulinti, jei daugumos nesurenka ir patobulintas įstatymas, jis atmetamas.
Prezidentas. Pagal Konstituciją, Prezidentas yra valstybės vadovas, taip pat ir karinių pajėgų vadas. Prezidentas renkamas penkerių metų kadencijai ir ne daugiau kaip kartą gali būti perrinktas. Prezidentas negali būti partijos nariu. Tikimasi, jog Prezidentas bus tarpininkas tarp politinių institucijų, valstybės ir visuomenės. Prezidentas negali vetuoti įstatymo, jei jį priėmė abu parlamento rūmai. Prezidentas skiria ministrą pirmininką su parlamento pritarimu. Jei du kartus iš eilės naujos Vyriausybės programa nėra patvirtinama pasitikėjimo balsavimu bent vienose iš parlamento rūmų, Prezidentas turi teisę paleisti tiek Senatą, tiek Deputatų rūmus ir po konsultacijų su politinių partijų lyderiais skelbti naujų rinkimų datą. Jei iki Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau nei pusė metų, jis nebeturi teisės skelbti priešlaikinių rinkimų. Prezidentas turi svarbius įgaliojimus, formuojant teisėjų korpusą. Jis turi teisę skirti tris Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat, patartas Aukščiausių magistratūros teisėjų, Aukščiausiojo Teismo narius.
Vyriausybei vadovauja prezidento paskirtas premjeras.
Teismai. Rumunijos teisinė sistema remiasi Prancūzijos, Belgijos, Italijos ir Vokietijos patirtimi. Keturpakopė teismų sistema. Galutinius sprendimus skelbia Aukščiausiasis Teismas. Jis nagrinėja taip pat bylas, susijusias su aukščiausiais valstybės pareigūnais. Šio teismo narius skiria Prezidentas, gavęs specialios teisėjų įstaigos patarimą. Konstitucinis Teismas nagrinėja teisės aktų atitikimą Konstitucijai. Šį Teismą sudaro devyni nariai, kurie skiriami vienai devynerių metų kadencijai. Tris KT teisėjus skiria Prezidentas, tris − Senatas ir tris − Atstovų rūmai.
Politinės partijos. 1989−1990 metais Rumunijoje susiformavo daugiau nei 200 politinių partijų. Dauguma jų buvo trumpalaikės. Svarbiausiais politiniais dariniais išliko tos, kurios kilo iš Tautos išsivadavimo fronto arba buvo perimtos iš XX amžiaus pirmos pusės laikų.
| Partija | Partija (rumuniškai) | Ideologija | Vadovas | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Socialdemokratų partija | Partidul Social Democrat (PSD) | Socialdemokratija, centras-dešinė | Victor Ponta | Valdančioji partija. Sudariusi politinę sąjungą su Tautine liberalų partija, konservatorių partija ir socialliberalais |
| Tautinė liberalų partija | Partidul Naţional Liberal (PNL) | Liberalizmas, centras-dešinė | Crin Antonescu | Valdančioji partija. Sudariusi politinę sąjungą su socialliberalais ir socialdemokratais. |
| Konservatorių partija | Partidul Conservator (PC) | Konservatizmas | Daniel Constantin | Valdančioji partija. Sudariusi politinę sąjungą su socialdemokratais ir konservatoriais. |
| Demokratinė liberalų partija | Partidul Democrat-Liberal (PD-L) | Liberalinis konservatizmas, centras-dešinė | Vasile Blaga | opozicinė partija |
| Demokratinė vengrų sąjunga Rumunijoje | Uniunea Democrată Maghiară din România (UDMR) | centrizmas, vengrų mažumos partija | Hunor Kelemen | opozicinė partija |
Nuorodos redaguoti
- Rumunijos istorinė ir politinė raida (anglų k.)