Rudeninis vėlyvis

Rudeninis vėlyvis (Colchicum autumnale) – vėlyvinių (Colchicaceae) šeimos daugiametis augalas, turintis storu sausu apvalkalu pasidengusį gumbasvogūnį. Užauga iki 20-45 cm aukščio, 3-6 lapai dideli, lancetiškai linijiški, ant trumpų kotelių, žali. Žiedai dideli ryškiai rožiniai, su violetiniu atspalviu, balti. Žydi rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, neturėdami lapų. Lapai išauga kitų metų pavasarį ir nunyksta birželio mėnesį. Vaisius subrandina kitais metais.

Gerai auga pusiau pavėsyje ir saulėtoje vietoje, mėgsta kalkingą ar neutralų dirvožemį . Persodinamas kas 5-6 metai, kartu padauginamas. Gumbasvogūniai iškasami birželio mėnesį, juos galima iš karto sodinti į naują vietą. Sodinama 6 -12 cm gyliu, priklauso nuo gumbasvogūnio dydžio.

Lietuvoje auga natūraliai, tačiau aptinkamas retai.

Nuodingas augalas

Rudeninis vėlyvis yra nuodingas augalas (priskiriamas prie labai nuodingų augalų, galinčių sukelti sunkią ligą ar mirtį), nes turi alkaloido kolchicino, kuris gali būti naudojamas kaip vaistas. Nuodingos visos augalo dalys, bet ypač pavojingas gumbasvogūnis. Jo nuodingumas žinomas jau daugiau kaip 2000 metų.

Vėlyviu kartais apsinuodija galvijai, pasitaiko ir žmonių apsinuodijimo atvejų. Galvijai, suėdę vėlyvio, sunkiai viduriuoja. Žmonės vėlyvį kartais supainioja su kitais augalais, pvz., su meškiniu česnaku (Allium ursinum). Vėlyviu apsinuodiję žmonės vemia, prasideda sunkus skrandžio ir žarnų uždegimas, galima mirtis. Sunkaus apsinuodijimo atveju pažeidžiama daug organų, prasideda jų dalinės nekrozės (pvz., plaučių, inkstų, kepenų), pažeidžiami kaulų čiulpai. Sultys gali sukelti išbėrimus ir dermatitą. Priešnuodžiai kol kas nežinomi.

Vėlyvio ekstraktą nuo VI a. naudoja kaip vaistą nuo podagros, jis naudojamas genetikoje ir selekcijoje endomitozei sukelti.

Nuorodos

• Colchicum autumnale (Autumn Crocus) in Plants for a Future [1]
• Brnčić N, etc (2001) Accidental Plant Poisoning with Colchicum autumnale: Report of Two Cases. Croatian Medical Journal. Vol. 42, Nr. 6, pp. 673-675. [2]