Rudasis vėžlys
| Rudasis vėžlys | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Rudasis vėžlys (Manouria emys) | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
 Nykstantys (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Rudasis vėžlys (Manouria emys) – sausumos vėžlių rūšis, gyvenanti Indijoje (Asamas), Bangladeše, Mianmare, Tailande, Malaizijoje ir Indonezijoje (Sumatra, Borneo).
Aprašas redaguoti
Rudasis vėžlys yra stambiausias žemyninės Azijos sausumos vėžlys: šiaurinio porūšio (M.e. phayrei) stambūs individai laisvėje siekia iki 25 kg, o nelaisvėje būna ir dar stambesni. Masė iki 31 kg, o karapakso ilgis – iki 47 cm.
Gyvena musoniniuose amžinai žaliuosiuose miškuose, drėgnose vietovėse. Didelį dalį laiko praleidžia po miško paklote, įsirausę į drėgną gruntą.
Daugiausia augalėdžiai, tačiau pasitaikius progai ėda ir įvairius bestuburius bei smulkius varliagyvius.
Šarvas gana plokščias, aukštis nesiekia pusės šarvo ilgio. Priekinis ir užpakalinis šarvo kraštai atlenkti, daugiau ar mažiau dantyti. Turi nuchalinį skydelį, antuodeginiai (suprakaudaliniai) skydeliai du, pilviniai skydeliai koncentriškai juostuoti, dažnai įdubę. Slanksteliniai skydeliai platesni nei ilgesni, plotis ne mažesni už šonkaulinių skydelių plotą. Plastronas didelis, gerklinė sritis gana išsikišusi, paprastai su išpjova. Užpakalinė skiautė giliai skelta. Krūtininiai skydeliai gali būti plačiai atitolę vienas nuo kito (nuo trumpos medialinės siūlės). Ašinis skydas labai mažas, kirkšninis – didelis.
Galva vidutinio dydžio, turi du didelius prieškaktinius skydelius ir didelį kaktinį. Snapas nekabliškas. Žandikauliai silpnai dantyti. Viršutinio žandikaulio alveolinis paviršius su tvirta medialine ketera. Priekinės kojos priekyje turi labai didelius aštrius žvyniškus gumburėlius, kurie sudaro 4 ar 5 išilgines eiles. Užpakalinės kojos turi labai didelius gumburėlius padiniame paviršiuje, kiti dideli gumburėliai, kūgiški, primenantys pentinus yra ant kulnų; grupė irgi didelių kūgiškų gumburėlių yra kiekvienoje šlaunų pusėje.
Suaugę vėžliai tamsiai rudi ar juosvi. Jaunų vėžlių karapaksai geltonai rudi su tamsiai rudomis žymėmis.
Manoma, kad rudieji vėžliai yra vieni primityviausių iš visų dabar išlikusių vėžlių, tai rodo molekuliniai ir morfologiniai tyrimai.
Dauginimosi metu patinai kviečia pateles garsiu girgždėjimu. Patelės atsako lojimą primenančiu girgždančiu balsu, Rudieji vėžliai yra vieninteliai, kurie kiaušinius deda į lizdus iš nukritusių lapų virš žemės lygio. Lapus lizdui patelės rausia tiek priekinėmis, tiek užpakalinėmis kojomis. Lizde padeda 31-60 kiaušinių. Tada laukia prie lizdo ar ant jo ir saugo jį, varo plėšrūnus ir nesiartinančius gyvūnus šalin.[2]
Porūšiai redaguoti
- Manouria emys emys – šarvas plokščias, rudas, su šviesias centrais slanksteliniuose ir šonkauliniuose skydeliuose. Gyvena P. Tailande, Malaizijoje, Sumatroje, Borneo.
- Manouria emys phayrei – šarvas kupoliškas, beveik visiškai juodas. Gyvena nuo šiaurės vakarų Tailando iki šiaurrytinės Indijos. Porūšis (M. e. phayrei) pavadintas sero Artūro Perveso Feiro (Arthur Purves Phayre; 1812–1885 m.), D.Britanijos armijos karininko, vėliau tapusio britų Birmos komisionieriumi, garbei.
M. e. emys turi atskirtus krūtininius skydelius, o M. e. phayrei skydeliai sujungti.
Nuorodos redaguoti
- ↑ „IUCN Red List - Manouria emys“. IUCN Red list. Suarchyvuotas originalas 2011-07-13. Nuoroda tikrinta 2012-03-19.
- ↑ Boulenger, G.A.(1890) Fauna of British India. Reptilia and Batrachia.