Rosetta
„Rosetta“ – Europos kosmoso agentūros kosminis aparatas, paleistas 2004 m. kovo 2 d. į kometą 67P/Churyumov-Gerasimenko. Aparatas sudarytas iš dviejų dalių: „Rosetta“ zondo ir nuleidžiamojo aparato „Philae“. Zondo pavadinimas kilęs nuo legendinio Rozetos akmens, pagal kurį mokslininkai iššifravo Senovės Egipto hieroglifus. Nuleidžiamojo aparato vardas parinktas pagal Nilo salos senovės miesto Filų pavadinimą.
.jpg)
Misija redaguoti
Šio kosminio aparato pagalba tikimasi sužinoti, kaip atrodė Saulės sistema iki planetų susiformavimo. „Rosetta“ misija yra palyginti sudėtinga, nes jos skrydis susijęs su daugybe manevrų orbitoje, veikiamoje Žemės ir Marso gravitacinių laukų. Net nedideli nukrypimai gali turėti lemiamą įtaką misijos sėkmei.
„Philae“ turi prisiartinti prie kometos santykiniu 1 m/s greičiu. Pasiekęs jos paviršių, iššaus du harpūnus, kad išlaikyti nuleidžiamąjį aparatą ant paviršiaus, priešingu atveju dėl kometos silpnos gravitacijos jis paprasčiausiai atšoktų. Nusileidęs aparatas pradės savo mokslinę misiją: kometos branduolio parametrų nustatymas, cheminės sudėties tyrimas, kometos aktyvumo pokyčių stebėjimas.
2014 m. rugpjūčio 6 d., po daugiau nei 10 metų kelionės, erdvėlaivis pasiekė kometą ir priartėjo prie jos per 100 km. Sumažinęs greitį iki 1 m/s aparatas susilygino su kometos greičiu. Taip „Rosetta“ tapo pirmuoju kosminiu aparatu, susilyginusiu su kosminiu objektu.[1] Per kitas kelias savaites erdvėlaivis priartėjo per 30 km iki kometos, kol galų gale pagal įvairius kriterijus buvo išrinkta tinkama nusileidimo vieta.
2014 m. rugsėjo 15 d. EKA mokslininkai paskelbė, kad geriausia nusileidimo vieta yra vadinamoji „vieta J“ kometos viršutinėje dalyje.[2] Tinkamiausia nusileidimo data buvo pasirinkta lapkričio 12 d.[3]
2014 m. lapkričio 12 d. per 7 valandas nuo atsijungimo nuo erdvėlaivio „Philae“ zondas sėkmingai nusileido ant kometos.[4]
Iki 2015 m. gruodžio zondas lydėjo kometą aplink Saulę.
2016 m. liepos 27 d. EKA išjungė „Rosetta“ elektros palaikymo sistemą, tad visos komunikacijos su „Philae“ zondu buvo nutrauktos.[5]
2016 m. rugsėjo 2 d. „Rosetta“ kameros užfiksavo zondą ant kometos paviršiaus – pirmą kartą nuo jo nusileidimo.[6]
Buvo suplanuota, kad 2016 m. rugsėjo pabaigoje „Rosetta“ bus nuleista ant kometos ir taip baigs savo misiją. Nuleidimo metu aparatas siųs mokslininkams įvairią informaciją tolimesniems tyrimams.[7] 2016 m. rugsėjo 30 d. 11:19 GMT laiku prarastas ryšys su aparatu jam kontroliuojamai sudužus kometos paviršiuje.[8]
Duomenys redaguoti
- Nešančioji raketa – „Ariane 5“
- Starto vieta – Kuru kosmodromas Prancūzijos Gvianoje
- Paleidimo laikas – 2004 m. kovo 2 d. 07:17:00 UTC
- Skrydžio trukmė – 10 metų, 6 mėn., 15 d.
- Skrydis šalia objektų – Marsas, asteroidai 2867 Šteins ir 21 Lutetia (asteroidų žiede)
- Masė – 3000 kg
- Galingumas – 850 W
Nuorodos redaguoti
Išnašos redaguoti
- ↑ 5 Amazing Facts about Europe’s Comet-Chasing Rosetta Probe
- ↑ Rosetta’s lander Philae will target Site J
- ↑ Rosetta mission: Countdown to historic comet landing
- ↑ European Space Agency’s Spacecraft Lands on Comet’s Surface
- ↑ FAREWELL, SILENT PHILAE
- ↑ Philae: Lost comet lander is found
- ↑ Historic Rosetta mission to end with crash into comet
- ↑ esa.int