Romainių fortas
54°55′39″ š. pl. 23°49′50″ r. ilg. / 54.92750°š. pl. 23.83056°r. ilg.
Romainių arba X fortas – Kauno tvirtovės dalis antrajame fortų žiede, Šilainių seniūnijos vakariniame pakraštyje, Romainiuose. Nebaigtas statyti objektas stūkso miške už 300 m nuo Kauno miškų urėdijos (Romainių g. 2), netoliese – Romainių tuberkuliozės ligoninė.
Istorija redaguoti
Fortas pradėtas statyti tvirtovės IV gynybiniame skyriuje prie Romainių palivarko. Buvo naudotasi 1909 m. tipiniu prof. Konstantino Veličkos projektu, patvirtintu 1913 m. balandžio 10 d. tvirtovės plėtros plane. Planuota panaudoti masyvias monolitinio betono ir gelžbetonio konstrukcijas, atsisakant puošybos elementų, įprastų mūriniuose fortuose. Fortas turėjo atlaikyti naujos kartos galingų artilerijos sviedinių atakas.
IV skyriaus gynybinėje sistemoje šiam fortui teko vienas iš pagrindinių vaidmenų. Jis aktyviai dalyvavo kare, vokiečiams pridarydamas tam tikrų nuostolių. Vykstant mūšiams dėl Kauno tvirtovės, forto komendanto įsakymu[1] jį 1915 m. rugpjūčio mėn. susprogdino atsitraukiantys gynėjai.
Atlikti darbai redaguoti
1913 m. forto sklype atlikti statybinės aikštelės įrengimo ir aprūpinimo darbai. Taip pat įvykdyta 55% žemės darbų: [2] iškasti juosiantys gynybiniai 5,4 m, 4,8 m ir 2,5 m gylio grioviai, iki pusės suformuoti pylimai, tiesti keliai.
1914 m., gavus papildomų lėšų, žemės darbai sparčiai artėjo prie pabaigos. Išbetonuota centrinė slėptuvė. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, forto statyba vyko pagal mobilizacijos planą, todėl einamieji darbai buvo pristabdyti. Forto statybos planas radikaliai pakeistas.
Tolesni forto įrengimo darbai buvo maksimaliai orientuoti gynybiams tikslams: nepradėtų poternų angos užbetonuotos, šalia įrengtos papildomos slėptuvės, apkasų linijos, spygliuotos vielos užtvaros. Artilerijos baterijos buvo išdėstytos ne tik forto teritorijoje, bet ir 0,5 km spinduliu Nemuno slėnio link.
Dabartinė būklė redaguoti
Objektas įtrauktas į LR kultūros paveldo registrą ir jau 2020 m. pažymėtas informacinėmis rodyklėmis.[3] Miškingos teritorijos reljefas ardomas nekontroliuojamų motorizuotų lankytojų.
Pagrindinis statinys išlaikęs autentiškas formas, nors ir akivaizdžios sprogdinimo pasekmės: lūžęs pusiau, atskilę stambūs betoniniai fragmentai ir pan. Be to, jis yra tiesiogiai veikiamas gamtos faktorių, stovinčio vandens, užverstas šiukšlėmis. Metaliniai įtvirtinimai nuniokoti vandalų. Gretimų slėptuvių griuvėsius dengia tankūs krūmai. Išlikę apkasų fragmentai.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais (Arvydas Pociūnas). - Vilnius: Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008. - 114 p. - ISBN 978-9955-423-64-5
- ↑ http://www.fortifikacija.lt/?p=253&pid=265[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Forto liekanos“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-10.
Literatūra redaguoti
- XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje (projekto vadovas Vladimir Orlov). - Kaunas: Arx Baltica, 2008. - 20, 21 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-39-024-4
Nuorodos redaguoti
- Romainių fortas Archyvuota kopija 2009-12-07 iš Wayback Machine projekto.
- Požemių nardytojų įspūdžiai