Romainių dvaras
54°56′32.25″ š. pl. 23°48′33.41″ r. ilg. / 54.9422917°š. pl. 23.8092806°r. ilg.
| Romainių dvaras | |
|---|---|
 Romainių dvaras 2012 m.
| |
| Vieta | Romainių g. 67, Romainiai, Šilainių seniūnija, Kaunas |
| Įkurtas | ~ XVI a. |
| Rūmų stilius | Mūrinis |
| Bajorų giminės | Vitebsko kaštelionas Simonas Sirutis, grafai Tiškevičiai |
| Parkas | Pavieniai želdynai, tvenkinys |
| Pastatų būklė | Nykstantys |
Romainių dvaras – buvusi dvaro sodyba Romainių kaime, Užliedžių seniūnijoje, Kauno rajone. Dvaro sodybos fragmentai plyti šiaurvakarinėje Kauno dalyje. Dabartinis dvarvietės adresas – Romainių g. 67, Romainiai, Šilainių seniūnija, Kauno miesto savivaldybė.
Istorija redaguoti
Senieji dvaro rūmai buvo pastatyti apie XVI a. Ypač suklestėjo XVIII a., kai Romainius valdė Vitebsko kaštelionas Simonas Sirutis.[1] Senieji dvaro rūmai buvo atstatyti ir restauruoti. Šiaurinėje rūmų pusėje buvo pastatyta kolonada, puošnūs marmuriniai laiptai, įrengtos prabangios vonios, salės išpuoštos freskomis. Buvo įrengtas centrinis šildymas karštu garu. Krosnių kokliai papuošti Lietuvos valdovų goreljefais, scenomis iš krašto praeities. Manoma, kad viename rūsyje buvo įrengtas kalėjimas baudžiauninkams.
XVIII a. pabaigoje Romainius paveldėjo Siručių vaikaitis Karolis Prozoras, dalyvavęs Tado Kosciuškos vadovaujamame 1794 m. sukilime. Romainiuose 1801 m., gimė Mauricijus Prozoras, Vilniaus Universiteto auklėtinis, draugavęs su Adomu Mickevičiumi, kuris ne sykį lankėsi dvare. M. Prozoras buvo aktyvus 1831 m. sukilimo dalyvis. Pralaimėjus sukilimui, jis pasitraukė gyventi į Prancūziją.
Romainių savininkai nuolat keitėsi. Po 1831 m. sukilimo dvarą įsigijo bajoras Adomas Medekša, o po 30 metų dvaro šeimininku tapo Raudondvario dvarininkas grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius. Po žmonos mirties jis išvyko į užsienį ir dvarą patikėjo valdyti Baleckiui, o už dviejų kilometrų buvusį dvaro palivarką išnuomojo kitam žmogui. Jam mirus, B.H. Tiškevičiaus sūnus palivarką pardavė carinės armijos pulkininkui A. Vakseliui, kuris, kaip tvirtinama, buvo vedęs kunigaikščio Aleksejaus Lvovo (1798–1870) dukrą. Tarpukario spaudoje buvo rašoma, kad carinės Rusijos valstybinio himno „Dieve, sergėk carą“ autorius A. Lvovas, kurio giminės šaknys Lietuvoje glūdi nuo XV a., devynerius metus iki mirties gyveno pas savo dukrą Romainių dvaro palivarke [2] (palaidotas Pažaislyje). Po Pirmojo pasaulinio karo A. Vakselis paskendo Nemune netoli Veliuonos, kur buvo jo dvaras. Atsikūrusi Lietuvos valstybė Romainių dvarą pardavė generolui Jonui Galvydžiui-Bykauskui, o palivarką su apgriuvusiais pastatais išnuomojo Draugijos kovai su tuberkulioze Kauno skyriui. Čia 1936 m. po didelio remonto buvo atidaryta Tuberkuliozės ligoninė. Tarybiniais laikais dvare įsikūrė kolūkio kultūros namai, pradinė mokykla.
Statiniai redaguoti
Pagrindinis statinys virtęs daugiabučiu gyvenamuoju namu. Teritorijoje yra pastatytų sandėliukų, kitų panašių svetimkūnių, telkšo prižiūrimas tvenkinys
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://dvarai.wikispaces.com/Sirucio+dvaras[neveikianti nuoroda] Simono Siručio dvaras Romainiuose
- ↑ http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/carines-rusijos-himno-atgarsiai-kaune-unikalus-portretas-398066/psl-1#axzz1vOKTfbUi Carinės Rusijos himno atgarsiai Kaune
Nuorodos redaguoti
- Sąrašas:Lietuvos dvarai
- Romainių dvaro sodyba Lietuvos dvarų duomenų bazėje (nr.428) Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Romainių dvaro sodybos teritorija Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Romainių dvaras ir palivarkas
- Romainių dvaras[neveikianti nuoroda]