Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Kitos reikšmės – Sąrašas:Bažnyčios turinčios Šv. apaštalo evangelisto Mato titulą.

55°57′51″š. pl. 25°35′01″r. ilg. / 55.9641°š. pl. 25.5836°r. ilg. / 55.9641; 25.5836

Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Rokiškio
Savivaldybė	Rokiškio rajonas
Gyvenvietė	Rokiškis
Adresas	Nepriklausomybės a. 1a
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1877 m.
Stilius	neogotika

Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – bažnyčia, stovinti Rokiškyje. Parapijoje yra Rokiškio šv. Juozapo, Rokiškio Kalvarijų, Kalneliškių kapinių koplyčios.

Istorija redaguoti

Pirmoji bažnyčia pastatyta ir parapija įsteigta apie 1500 m. Nauja medinė bažnyčia pastatyta 1590 m. Jai priklausė 18 valakų žemės, sklypas miestelyje. 1664 m. prie bažnyčios pastatyta Rokiškio dvaro savininkų Krošinskių koplyčia. 1666 m. minima klebonija ir varpinė. Nuo 1691 m. rašytos metrikų knygos. Iki 1700 m. pastatytas priebažnytis. Nuo 1700 m. veikė parapinė mokykla. Bažnyčiai sudegus, 1713 m. kunigaikštienė Elena Krošinskienė-Tyzenhauzienė pastatė naują medinę. Ji 1778 m. buvo pakrypusi, begriūvanti. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Bulvėniškio palivarkas su Zypolių kaimu.

1864 m. bažnyčia sudegė. Pamaldos laikytos kapinių koplyčioje. 1866 m. patvirtintas architekto Frydricho Gustavo fon Šachto mūrinės bažnyčios projektas. 1868–1877 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Jos fundatorius – Rokiškio grafas Reinholdas Tyzenhauzas. Architektas – Georgas Verneris iš Tirolio. Statyba rūpinosi klebonas Lionginas Rekstis, vėliau – klebonas Stanislovas Šimkevičius. Kartu buvo statomos ir Rokiškio Kalvarijos.

1879 m. po presbiterija įrengta ir pašventinta požemio koplyčia, altoriui Paryžiuje padaryta 12 skulptūrų, kurios Varšuvoje paauksuotos. Pagal architekto Georgo Vernerio projektą 1882 m. įrengtas didysis altorius, sakykla. 1883 m. pastatytas varpinės bokštas, įkelti 3 varpai. 1885 m. įrengti 24 registrų vargonai. Tais pačiais metais bažnyčią konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis.

1883 m. dirbti vargonininku pakviestas čekas Rudolfas Lymanas. Iki 1903 m. jis vadovavo ir Tyzenhauzų dvare veikusiai muzikos mokyklai. 1901–1943 m. vargonininkavo Matas Milaknis. Jis subūrė chorą ir jam vadovavo. 1908 m. įsikūrė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos, 1909 m. – „Saulės“ draugijos skyriai.

1919 m. lapkričio 29 d. Rokiškio kapinėse palaidotas Latvijoje bolševikų nužudytas kunigas Jonas Budrys. Klebono prelato Igno Labanausko rūpesčiu 1934 m. įsteigta altarija. Altarista Benediktas Šveikauskas (1884–1941) enkavedistų areštuotas ir 1941 m. birželio 24 m. sušaudytas. Palaidotas Rokiškio kapinėse. 1950 m. areštuotas kunigas Vladislovas Butvila (1896–1961), kalintas iki 1956 m.

Architektūra ir kultūrinės vertybės redaguoti

Bažnyčia neogotikinė, mūrinė, stačiakampio plano (42,7 × 19,3 m), halinė, su pristatytu 56,5 m aukščio kvadratiniu varpinės bokštu. Vidus 3 navų. Jas dengia krištoliniai skliautai. Šventoriaus tvora akmenų mūro, viršuje – ažūrinės raudonų plytų grotos. Šventoriuje stovi Šv. Juozapo koplyčia. Po presbiterija įrengta fundatorių kripta, kurioje ilsisi kunigaikščiai Krošinskiai, grafai Tyzenhauzai ir Pšezdeckiai.

Bažnyčioje galima pasigrožėti labai vertingais medžio dirbiniais iš Belgijos, vitražais ir bronzinėmis skulptūromis iš Austrijos, bronziniu paauksuotu altoriumi iš Prancūzijos ir kitais dirbiniais.

2019 m. gruodžio 8 d. naujuosius bažnyčios varpus pašventino Panevėžio vyskupijos vyskupas ordinaras Linas Vodopjanovas. Jie buvo pagaminti Italijos Anjonės miestelyje įsikūrusioje seniausioje Europoje varpų liejykloje, kuri atstovauja Šventajam sostui ir jau tūkstantį metų priklauso Marinelli šeimai. Varpai įkelti 2022 m. balandžio 27 d., mažajam varpui (220 kg) suteiktas šv. Mato vardas, didžiajam (380 kg) – šv. Pranciškaus.^[1]