Retoromanų kalbos

Retoromanų kalbos – sąlyginis pavadinimas grupės archajiškų romanų kalbų, vartojamų galų-italų kalbų arealo pakraštyje.

Retoromanų kalbos vartojamos vidurio ir pietryčių Alpių kalnų regione

Retoromanų kalbos yra arealinis junginys, o ne genetinė kalbinė grupė.

Sudėtis

• Friulų kalba (furlan arba lenghe furlane) – Italijos sritis Friulis – į šiaurę nuo Venecijos iki Austrijos sienos ir į rytus iki Slovėnijos sienos. Ja kalba friulai;
• Ladynų kalba (Ladin) – Šiaurės Italijoje – Trentino-Alto Adidžės regionas į rytus nuo Dolomitinių Alpių. Ja kalbama Ladinijoje, kurią kaip gimtąją vartoja ladynai;
• Romanšių kalba (Romansch arba Rumantsch) – vartojama Šveicarijos pietryčiuose Reino slėnyje esančiame Graubiundeno kantone ir iš dalies šiaurinėje Italijoje; tai romanšių, kurie laikomi romanizuotų retų genčių palikuonimis gimtoji kalba.
  • Engadino tarmė – Šveicarijoje, Ino slėnyje.

Etimologija

Žodis retoromanų sudarytas pagal Romos imperijos provinciją Retiją.