Reliatyvumo teorija
Reliatyvumo teorija – dviejų Alberto Einšteino aprašytų teorijų rinkinys, sudarytas iš:
Specialioji reliatyvumo teorija redaguoti
Specialiąją reliatyvumo teoriją Albertas Einšteinas aprašė 1905 m. straipsnyje „Apie judančių kūnų Elektrodinamiką“, dirbdamas Šveicarijos patentų biure.
Šios teorijos pagrindinis teiginys – kad kiekvienam stebėtojui šviesos greitis vakuume vienodas, nepriklausomai nuo stebėtojo judėjimo greičio.
Teorijai įrodyti užtenka dviejų sąlygų:
- Šviesos greitis vakuume yra pastovus
- Visiems stebėtojams galioja vienodi fizikos dėsniai
Bendroji reliatyvumo teorija redaguoti
Bendroji reliatyvumo teorija sujungia erdvę ir laiką į vieną keturmatį erdvėlaikį, kuris yra masyvių objektų iškreipiamas, taigi šiuo iškreipimu paaiškinama gravitacija.
Nuorodos redaguoti
|
Šis straipsnis apie fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |