Reketė
| Reketė | ||
|---|---|---|
  Reketė |
||
| 56°00′47″š. pl. 21°37′34″r. ilg. / 56.013°š. pl. 21.626°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |
| Gyventojų | 34 | |
 Vikiteka |
Reketė | |
Reketė – kaimas šiaurinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 6 km į pietryčius nuo Salantų, į vakarus nuo kelio 169 Skuodas–Plungė .
Geografija redaguoti
Įsikūręs abipus Blendžiavos upelio, patenkančio į Minijos ichtiologinį draustinį. Šiaurėje ribojasi su Gedgaudžių ir Žeimių, rytuose-pietryčiuose – Šateikių, pietuose – Sėlenių, vakaruose – Gaivališkės ir Skaudalių kaimais. Pietrytiniame pakraštyje ošia Reketkalnio, pietvakariniame – Lieknių, vakariniame – Vaivorinės miškai. Šiaurės rytiniu pakraščiu praeina kelias Plungė–Skuodas.
Istorija redaguoti
Archeologijos paminklai liudija, kad kaimo žemėje gyvenama nuo I tūkstantmečio pradžios.
XIV a. II pusėje pradėjo kurtis Reketės kaimas, kuris pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1511 m.[2] XVI a. II pusėje suformuotas valakinis-gatvinis kaimas, kuris priklausė Platelių dvarui ir buvo Platelių seniūnijos Reketės vaitijos centras. 1585–1593 m. jame gyveno 52 valstiečių šeimos.[3]
1750 m. kaime buvo 9, 1821 ir 1843 m. – 28, 1846 m. – 30, 1866 m. – 31 dūmas.[4] Jo gyventojai buvo katalikai, kurių dvasiniu gyvenimu nuo XVI a. rūpinosi Platelių, o nuo 1630 m. – Salantų bažnyčios kunigai.
1923 m. buvo 25 ūkiai.[5] Vykdant Lietuvos žemės reformą, gatvinis kaimas išskaidytas į vienkieminius ūkius. Kaimo pakraštyje, ties riba su Naujosios Imbarės dvaru prie Blendžiavos užtvankos stovėjo vandens malūnas.
Sovietmečiu kaimas priklausė Imbarės kolūkiui ir buvo pagalbinė ūkio gyvenvietė.
1992 m. įregistruota Reketės žemės ūkio bendrovė, kuriai po kelių metu suteiktas likviduojamos įmonės teisinis statusas.
Reketėje ūkininkauja Magdutė Kazbaraitienė, kurios gyvulininkystės ūkiui 2007 m. įteiktas Europos Sąjungos sertifikatas, liudijantis, kad ūkyje yra ES reikalavimus atitinkančios higienos ir ūkininkavimo sąlygos bei garantuota kontrolė nuo pašarų paruošimo iki pieno atidavimo bet kuriam ES supirkėjui.[6]
2011 m. pastatytas stogastulpis kaimo 500 metų jubiliejui paminėti (autorius Liudas Ruginis, Salantai).[7]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XVI a. | Reketės vaitijos centras, Platelių seniūnija, Žemaičių kunigaikštystė |
| 1861–1880? m. | Šateikių seniūnija, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis |
| 1919–1950 m. | Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1959 m. | Salantų rajonas |
| 1959–1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Imbarės seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai redaguoti
 | ||||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m.[8] | 1923 m.sur.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 266 | 279 | 336 | 234 | 337 | 232 | 230 | ||
| 1979 m.sur.[12] | 1986 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | ||
| 166 | 111 | 99 | 84 | 70 | 34 | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės redaguoti
- Gimė
- Apie 1867 m. – Kotryna Mikalauskaitė-Petrauskienė, knygnešių rėmėja[18]
- 1902 m. – Antanas Salys (1902–1972), lietuvių kalbininkas, profesorius;
- 1948 m. kovo 20 d. – Adomas Balsys, inžinierius, verslininkas
Kultūros paveldas redaguoti
- Reketės piliakalnis, vad. Pilale.
- Reketės kapinynas (II–XII a.).
- Monumentalus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra prof. Antano Salio tėviškėje (1992 m.; autorius Juozas Šikšnelis).
Literatūra redaguoti
- Julius Kanarskas. Seniausiems Salantų krašto kaimams Erlėnams, Laiviams, Nasrėnams ir Reketei 500 metų. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2011
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Plateliai (monografija). – Vilnius: Versmė, 1999. – P. 43–44
- ↑ Aкты издаваемые Виленскою археографическою комиссieю. – Вильна, 1897. – T. 14 (Platelių valdos 1585 m. inventorius; Zabičių, Reketės, Skaudaičių, Imbarės ir Kūlupėnų kaimų 1593 m. inventorius)
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 73
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 173 - ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
- ↑ Dovilė Simaitytė. Europiniai sertifikatai įteikti dar dviem rajono ūkininkams. – Pajūrio naujienos – 2007, rugpjūčio 7
- ↑ Diana Jomantaitė. Reketės kaimas atšventė gimtadienį. – Pajūrio naujienos – 2011 m. liepos 12 d.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Reketė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 57 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Reketė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 526
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. – Vilnius, 2004. – Nr. 3810
Nuorodos redaguoti
- Reketė: Kretingoskraštoenciklopedija[neveikianti nuoroda]
- Audronė Puišienė. Balų architektai niokoja ūkininkų laukus. – Pajūrio naujienos – 2006 m. lapkričio 24 d.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Gedgaudžiai SALANTAI – 6 km |
Žeimiai |
| ||||||||
| Gaivališkė Skaudaliai |
|
||||||||||
| Sėleniai | ŠATEIKIAI – 4 km | ||||||||||
