Vikipedija

2019 m. gegužės 12 d. privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo

(Nukreipta iš puslapio Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo)
2019 m. gegužės 12 d. privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo
Lietuva
2019 m. gegužės 12 d.
Ar Jūs pritariate, kad būtų priimtas šis įstatymas:
žr. formuluotę žemiau
Pasirinkimas Balsai %
Taip 956 564 73,92
Ne 337 504 26,08
Galiojantys balsai 1 294 068 97,88
Negaliojantys balsai 28 067 2,12
Iš viso balsų 1 322 135 100
Turintys balsavimo teisę / aktyvumas 2 486 915 53,16

Rezultatų žemėlapis

2019 m. gegužės 12 d. privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dėl pilietybės išsaugojimo) – 2019 m. gegužės 12 d. kartu su pirmuoju Prezidento rinkimų turu bei referendumu dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo vykęs referendumas, kurio metu buvo sprendžiamas Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas, įteisinantis galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, tapus kitos šalies piliečiu.[1]

Referendumo biuletenio pavyzdys.

Referendumas įvyko (dalyvavo 53,16 % rinkėjų), tačiau pakeitimas nebuvo priimtas, kadangi pritrūko pritarimo: „už“ pasisakė 73,92 % dalyvavusiųjų, t. y. mažiau nei pusė visų piliečių.[2]

Formuluotė redaguoti

Referendume buvo galima išreikšti pritarimą arba prieštaravimą tokiam teiginiui:[3]

„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Kriterijus atitinkančios valstybės redaguoti

Šalys, kurių atveju pilietybės išsaugojimas būtų galimas, turėjo atitikti „europinės ir transatlantinės integracijos“ kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos pilietybės konstituciniame įstatyme. Pagal įstatymo projektą šiais kriterijais numatyta užsienio valstybės narystė Europos Sąjungoje, Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime, NATO arba EBPO, su sąlyga, kad ji kartu nėra buvusios TSRS pagrindu sukurtų organizacijų (pvz. Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Eurazijos Ekonominės Sąjungos ar Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) narė.[4] Referendumo metu buvo 43 šalys, atitinkančios minėtus kriterijus, tačiau ne visos iš jų buvo įteisinusios dvigubą pilietybę.[5]

 
Žalia – Lietuva

Mėlyna – valstybės, kurios pagal įstatymo projektą atitiktų europinės ir euroatlantinės integracijos kriterijus

Oranžinė – valstybės, kurios kriterijus atitiktų, tačiau pagal savo nacionalinius teisės aktus dvigubos pilietybės Lietuvos piliečiams nesuteiktų

Pilka – valstybės, kurios kriterijų neatitiktų
Valstybės, atitinkančios kriterijus Atitinkamas europinės ar transatlantinės integracijos kriterijus Regionas Pastabos
Albanija Narystė NATO Europa
Airija Narystė EBPO, ES Europa
Australija Narystė EBPO Australija
Austrija Narystė EBPO, ES Europa Šalyje dviguba pilietybė nėra įteisinta.[6]
Belgija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Bulgarija Narystė ES, NATO Europa
Čekija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Čilė Narystė EBPO Pietų Amerika Šalyje dviguba pilietybė suteikiama tik Ispanijos piliečiams.[7]
Danija Narystė EBPO, ES, NATO Europa, Šiaurės Amerika Įskaitant Farerų salas ir Grenlandiją.
Estija Narystė EBPO, ES, NATO Europa Šalyje dviguba pilietybė nėra įteisinta.[8]
Graikija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Islandija Narystė EBPO, EEE, NATO Europa
Ispanija Narystė EBPO, ES, NATO Europa Šalyje dviguba pilietybė suteikiama tik tam tikrų Lotynų Amerikos valstybių, Andoros, Filipinų, Portugalijos ir Pusiaujo Gvinėjos piliečiams.[9]
Italija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Izraelis Narystė EBPO Azija
Japonija Narystė EBPO Azija Šalyje dviguba pilietybė nėra įteisinta.[10]
Jungtinė Karalystė Narystė EBPO, ES, NATO Europa Įskaitant Gibraltarą.
Jungtinės Amerikos Valstijos Narystė EBPO, NATO Šiaurės Amerika
Juodkalnija Narystė NATO Europa
Kanada Narystė EBPO, NATO Šiaurės Amerika
Kipras Narystė ES Europa
Kroatija Narystė ES, NATO Europa Šalyje dviguba pilietybė nėra įteisinta.[11][12]
Latvija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Lichtenšteinas Narystė EEE Europa Šalyje dviguba pilietybė leidžiama tik jei pirmoji pilietybė – Lichtenšteino (natūralizuoti gyventojai turi atsisakyti ankstesnės pilietybės).[13]
Liuksemburgas Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Lenkija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Malta Narystė ES Europa
Meksika Narystė EBPO Šiaurės Amerika Dviguba pilietybė leidžiama, tačiau natūralizuotam piliečiui gavus Meksikos pilietybę, o vėliau tapus dar trečios šalies piliečiu, Meksikos pilietybė gali būti prarasta.[14]
Naujoji Zelandija Narystė EBPO Okeanija
Norvegija Narystė EBPO, EEE, NATO Europa Šalyje dviguba pilietybė nėra įteisinta, tačiau 2018 m. gruodį priimti teisės aktai numato, kad dviguba pilietybė gali būti imta leisti nuo 2020 m. ar vėliau.[15]
Nyderlandai Narystė EBPO, ES, NATO Europa Šalyje dviguba pilietybė nėra įteisinta, tačiau 2018 m. rudenį vyriausybė pranešė ketinanti svarstyti dvigubos pilietybės klausimą.[16]
Pietų Korėja Narystė EBPO Azija Šalyje dviguba pilietybė nėra įteisinta, išskyrus atskirus atvejus, pvz., vedybos su šalies piliečiu (tačiau tais atvejais reikia pasirašyti pasižadėjimą, kad būdamas Korėjoj asmuo nesinaudos užsieniečio statusu).[17][18]
Portugalija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Prancūzija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Rumunija Narystė ES, NATO Europa
Slovakija Narystė EBPO, ES, NATO Europa Šalyje dviguba pilietybė leidžiama, išskyrus atvejus kai turima Rusijos pilietybė (tai būtų aktualu Lietuvos piliečiams, kurie turėtų Rusijos pilietybę dėl išimčių, kurios taikomos ir dabar).[19][20][21] Taip yra dėl Čekoslovakijos susitarimo su TSRS 1981 m.[22]
Slovėnija Narystė EBPO, ES, NATO Europa Šalyje dviguba pilietybė nėra įteisinta.[23][24]
Suomija Narystė EBPO, ES Europa
Švedija Narystė EBPO, ES Europa
Šveicarija Narystė EBPO Europa
Turkija Narystė EBPO, NATO Azija, Europa
Vengrija Narystė EBPO, ES, NATO Europa
Vokietija Narystė EBPO, ES, NATO Europa

Rezultatai redaguoti

 
Balsų pasiskirstymas savivaldybėse, tamsesnė žalia reiškia didesnį procentą balsų už. Balsų už procentas svyruoja nuo 66,5 % Visagino sav. iki 76,89 % Pagėgių sav.
Pasirinkimas Balsai %
Taip 956 564 73,92
Ne 337 504 26,08
Negaliojantys biuleteniai 28 067 2,12
Iš viso 1 322 135 100
Registruoti rinkėjai/aktyvumas 2 486 915 53,16
Šaltinis: VRK[25]

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo Archyvuota kopija 2019-04-03 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Vyriausybė
  2. ↑ 2019 m. gegužės 12 d. privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Rezultatai, VRK
  3. ↑ Koks tiksliai klausimas teikiamas spręsti referendumu? Archyvuota kopija 2019-04-03 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Vyriausybė
  4. ↑ Pilietybės konstitucinio įstatymo projektas, LR Seimas
  5. ↑ Arton’s Guide to Dual Citizenship, Arton Capital
  6. ↑ https://www.dualcitizenshipreport.org/dual-citizenship/austria/
  7. ↑ https://www.multiplecitizenship.com/wscl/ws_CHILE.html
  8. ↑ http://www.vabaeestisona.com/index.php/news-in-english/9600-do-they-really-have-to-choose-estonian-citizenship-explained-in-detail.html Archyvuota kopija 2019-04-26 iš Wayback Machine projekto.
  9. ↑ https://www.dualcitizenship.com/free-consultation/spain.html
  10. ↑ https://www.japantimes.co.jp/community/2018/09/19/how-tos/japans-nationality-act-really-mean-dual-citizens/#.XMLC4mgzaUk
  11. ↑ https://www.dualcitizenshipreport.org/dual-citizenship/croatia/
  12. ↑ https://www.multiplecitizenship.com/wscl/ws_CROATIA.html
  13. ↑ https://www.dualcitizenship.com/countries/liechtenstein.html
  14. ↑ https://transferwise.com/gb/blog/dual-citizenship-mexico
  15. ↑ https://www.udi.no/en/important-messages/news-regarding-dual-citizenship/ Archyvuota kopija 2020-10-29 iš Wayback Machine projekto.
  16. ↑ https://www.neweurope.eu/article/the-netherlands-moves-to-allow-dual-citizenship-2019/ Archyvuota kopija 2019-04-26 iš Wayback Machine projekto.
  17. ↑ https://transferwise.com/gb/blog/how-to-get-citizenship-in-south-korea
  18. ↑ http://www.koreaherald.com/view.php?ud=20171022000180
  19. ↑ https://www.mic.iom.sk/en/citizenship/conditions-for-granting-slovak-citizenship-naturalization.html
  20. ↑ https://spectator.sme.sk/c/20485820/faq-state-citizenship-of-the-slovak-republic.html#dual
  21. ↑ https://www.dualcitizenshipreport.org/dual-citizenship/slovakia/
  22. ↑ https://www.second-citizenship.org/second-citizenship/citizenship-of-the-slovak-republic/
  23. ↑ http://www.mnz.gov.si/en/services/slovenia_your_new_country/citizenship/
  24. ↑ http://www.mnz.gov.si/fileadmin/mnz.gov.si/pageuploads/DUNZ/Tujci/by_naturalisation.doc Archyvuota kopija 2014-06-02 iš Wayback Machine projekto.
  25. ↑ 2019 m. gegužės 12 d. privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Rezultatai, VRK

Nuorodos redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=2019_m._gegužės_12_d._privalomasis_referendumas_dėl_Lietuvos_Respublikos_Konstitucijos_12_straipsnio_pakeitimo&oldid=7106237"