Ravadidai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ravadidai (pers. روادیان = Rawadyan) – valdovų dinastija, kilusi iš Tebrizo, valdžiusi 955–1071 m. Visą pietinį Afganistaną ji valdė 979–1054 m. Savo tautine kilme dinastija buvo kurdiška.
| روادیان Ravadidai | ||||
| Seldžiukų vasalai nuo 1055 m. | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Tebrizas | |||
| Valdymo forma | Emyratas | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Dinastijos pradžia Tebrize | 955 m., 955 | |||
| - Dinastijos pabaiga | 1071 m. | |||
Ravadidų valstybės šiaurėje klestėjo Širvanšachų valstybė, Aranas, o vakaruose – Bagratidų Armėnija, rytuose ir pietuose – Gaznevidų valstybė.
Kilmė redaguoti
Ravadidai savo kilme buvo arabai, atvykę į regioną VIII a., tačiau labai stipriai kurdizuoti. Jų protėvis Ravadas dar VIII a. paskirtas vietininku Tebrize, kur išlaikė savo giminės liniją. Dar Kalifato laikais Ravadidų giminė buvo stipri. Manoma, kad dar prieš įsigalint Sadžidams, t. y. IX a. pradžioje, Ravadidai faktiškai kontroliavo Pietinį Azerbaidžaną. Vėliau jų galios buvo nusilpnintos kitų čia valdžiusių dinastijų – Sadžidų, Salaridų, todėl apie 100 metų apie juos nieko nežinoma.
Raida redaguoti
X a. viduryje, nusilpus Salaridų valdžiai, Tebrizo mieste įsiviešpatavo Ravado palikuonis Huseinas II, kuris iš naujo įtvirtino dinastiją. Jo sūnus Abulhidžas pasinaudojo suirute, kuomet Salaridų valdovas Ibrahimas paliko sostą ir 979 m. pradėjo karą prieš Salaridus. 981 m. jis nugalėjo Ibrahimą, o 984 m. galutinai užėmė visas jiems priklausiusias sritis.
Svabiausias Ravadidų priešas per visą laikotarpį buvo Bagratidų Armėnija ir Gruzija. Tiek Abulhidžas, tiek jo sūnus Mamlanas siekė pajungti šias valstybes, tačiau patyrė labai stiprų pasipriešinimą ir planų galutinai atsisakė 988 m.
Taikaus klestėjimo Ravadidų valstybė pasiekė XI a. I pusėje, valdant Vahsudanui. Tai buvo istorinių kataklizmų laikotarpis, nes Ravadidams grasino Gaznevidai pietuose (nusiaubė valstybę 1028 m.) ir tiurkai ogūzai. Vahsudanas pastarųjų didelę dalį apgyvendino savo valstybėje ir suteikė jiems labai palankias sąlygas, labai paspartindamas krašto tiurkizaciją.
Likimas redaguoti
1054 m. Vahsudanui nebepavyko atsilaikyti prieš naujus priešus – Seldžiukus ir teko pripažinti jų viešpatavimą. Nepaisant to, Ravadidai dar 17 m. išlaikė savo liniją, valdydami kaip Seldžiukų vasalai, kol 1071 m. sultonas Alp Arslanas panaikino valstybę.
Valdovų sąrašas redaguoti
- Muhammad Ibn Husain (? -apie 951 ?)
- Husain II (955–983)
- Abulhidž Muhammad (983–988)
- Mamlan I (988–1019)
- Vahsudan (Wahsudan) (1019–1054)
- Mamlan II (1054–1071)