Raupsai
Raupsai, arba Leprozė (lot. lepra) – lėtinė infekcinė, mažai užkrečiama liga, kuriai būdingas odos, matomų gleivinių, periferinės nervų sistemos ir vidaus organų pažeidimas.[1] Ją sukelia lazdelės formos, parazituojantis tik ląstelės viduje, mikrobas Mycobacterium leprae. Raupsų sukėlėjas dauginasi labai lėtai, inkubacinis ligos periodas trunka apie 5 metus. Dažniausiai pirmieji simptomai pasireiškia po 3–10 metų. Liga galima užsikrėsti artimo ir ilgo kontakto su užsikrėtusiu žmogumi metu. Manoma, kad užkratas patenka per pažeistą odą, viršutinių kvėpavimo takų gleivinę.
Raupsai labiausiai paplitę Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. 1974 m. sirgo apie 10 mln., o 1997 m. – 1,15 mln. pasaulio žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje raupsais serga daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Lietuvoje jau daugiau kaip 30 metų raupsų neaptinkama.[2]
Istorija redaguoti
Raupsų ligos sukėlėją Mycobacterium leprae 1873 m. atrado norvegų mokslininkas Gerhard Armauer Hansen, todėl ši liga dar vadinama Hanseno liga.[3]
Raupsai yra labai sena liga. Ji buvo išsamiai aprašyta jau senovės Kinijoje ir Egipte. Liga žmonėms keldavo siaubą ir buvo laikoma mirtina. Viduramžiais ligoniai buvo įkurdinami raupsuotųjų kolonijose.
Ligos eiga redaguoti
Užsikrečiama nuo susirgusio asmens tik ilgai ir intymiai su pastaruoju bendraujant. Bakterija patenka per burnos, nosies gleivinę arba pažeistą odą. Liga lėtinė, todėl tęsiasi ilgus metus, kartais paūmėja. Ankstyvas ir nuolatinis gydymas palengvina ligos eigą, retina paūmėjimus, mažina komplikacijų išsivystymo tikimybę. Ligoniams būdingas dusulys, odos sustandėjimas, nosies, ausies, veido, galūnių deformacijos, limfmazgių padidėjimas, sutrikęs regėjimas, pažeista burnos gleivinė, iškritę antakių, blakstienų plaukai.
Pagal klinikinius požymius skiriami 3 raupsų tipai:
- lepromatozinis (būdinga veido ir galūnių odoje susidarantys riešutų dydžio infiltratai, opos burnos ir nosies gleivinėje, antakių ir blakstienų iškritimas, nosies deformacija, balso dingimas),
- tuberkulioidinis (būdinga kelių, klubų ir veido odoje susidarantys nejautrūs temperatūrai ir skausmui židiniai, plaukų slinkimas),
- nervinis (būdinga nervų kamienų pažeidimas, ribotas sąnarių judrumas, trofinės opos).
Medicininis gydymas redaguoti
Kadangi raupsus sukelia bakterijos, gydymui skiriami antibiotikai. Uždegimui slopinti gali būti skiriami steroidiniai arba nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Ligoniai paprastai gydomi ligoninėse. Priklausomai nuo sistemų ar organų pažeidimo ligonius konsultuoja ir gydo įvairių sričių specialistai. Skiriamas ilgalaikis gydymas cheminiais preparatais nuo mikobakterijų: diafenilsulfonu, rifampicinu, etionamidu. Reikalingos reguliarios gydytojo ortopedo, chirurgo, oftalmologo, terapeuto konsultacijos. Opų atsiradimo ant padų profilaktikai svarbu tinkamai parinkti avalynę. Sąnarių judrumui palaikyti taikomi fiziniai pratimai ir specialūs padėtį koreguojantys raiščiai, taip pat daromos rekonstrukcinės sausgyslių, nervų operacijos, gerinančios funkcines galimybes ir socialinę adaptaciją. Gydymas trunka kelerius metus.
Profilaktika redaguoti
Pagrindinė nespecifinė profilaktikos priemonė yra vengti kontakto su sergančiuoju. Sąlytį turėję asmenys yra stebimi mažiausiai penkerius metus. Medicinos personalas, dirbantis su sergančiais lepra, turi dėvėti asmenines apsaugines priemones.
Tinkama vakcinacija nuo Mycobacterium leprae suteiktų apsauginį visuomenės imunitetą. Globalinės pastangos išnaikinti raupsus atsirado po to, kai raupsus pavyko likviduoti 119 šalių iš 122. Svarbiausios raupsų globalinio eliminavimo priemonės – ankstyva ligos diagnostika ir gydymas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Arvydas Ambrozaitis. Raupsai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 608 psl.
- ↑ http://www.ulac.lt/ligos/R/raupsai Archyvuota kopija 2015-06-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.medguru.lt/ligos/raupsai/
