Raudonoji sinagoga
| Raudonoji sinagoga | |
|---|---|
| |
| Sinagogos pastatas 2015 m. | |
  Raudonoji sinagoga | |
| Vieta |  Joniškis
|
| Statusas | Nebenaudojama |
| Statybų pabaiga | 1865 m. |
| Paskirtis | Sinagoga |
Joniškio Raudonoji sinagoga arba Žieminė sinagoga – žydų sinagoga Joniškyje, Miesto a. 4B. Joniškio sinagogų komplekso dalis. Raudonoji (žieminė) sinagoga pastatyta šalia Baltosios, į šiaurę.
Sakralinės architektūros paminklas, 1997 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 23680).
Istorija redaguoti
Raudonoji sinagoga statyta vėliau už Baltąją, t. y. istorizmo laukotarpiu. 1865 m. šalia vasarinės Baltosios sinagogos pastatyta romantizuotų vėlyvojo klasicizmo formų Raudonoji sinagoga. 1897 m. Joniškio žydų bendruomenėje jau buvo 2277 asmenys (iš viso tuo metu Joniškio mieste buvo 4774 gyventojų). Po Antrojo pasaulinio karo pastatas buvo paverstas sandėliu, vėliau - vaikų sporto mokyklos sale. 1964 m. prie sinagogos pristatytas priestatas - sporto mokyklos administracinės ir ūkio patalpos. Sovietmečiu atliktų pertvarkymų metu buvo sunaikintas autentiškas vidaus interjeras.
2001 m. parengtas avarinės būklės likvidavimo ir restauravimo projektas. 2007 m. dalis pastato sugriuvo. Tvarkymo darbai pradėti 2009 m. 2011 m. sinagoga restauruota.
Architektūra redaguoti
Raudonajai sinagogai būdingas istorizmo laikotarpio „plytų stiliaus“ pastatas su neogotikos architektūros elementais.
Ši sinagoga mažesnio tūrio nei Baltoji, vieno ir dviejų aukštų. Pastatas sumūrytas iš raudonų plytų, netinkuotas, dengtas dvišlaičiu skardos stogu. Planas stačiakampis, su dviaukšte vakarine dalimi ir maža stačiakampe aron kodešo iškyša rytų pusėje. Vakarų pusėje buvo prieangis su laiptais į antro aukšto moterų galeriją, o rytinėje dalyje – vyrų maldų salė, kurios rytų sienos viduriniame tarplangyje įrengta niša Toros ritiniams laikyti.
Po Antrojo pasaulinio karo sinagogos planas pakeistas, iš dalies sunaikintas interjeras, apgadinti fasadai. Iki 2007 m. dar buvo matomi nedaug pakitę fasadai, aron kodešas bei išlikę interjero tapybos fragmentai.
2007 m. nugriuvęs rytų fasadas buvo vienaukštis, simetriškas, užbaigtas trikampiu stačiašlaičiu frontonu, kuriame buvo išdėstytos skirtingų formų nišos bei angelės. Šio fasado vidurinėje dalyje buvusią nišą gaubė aron kodešas. Frontono viršuje kilo nedidelis bokštelis. Fasado kampus pabrėžė mentės, vidurinę dalį akcentavo nedidelė (langų aukščio) iškyša, užbaigta smailėjančia arka, o šonuose cokolį skyrė horizontalios traukos ir buvo įkomponuota po du smailiaarkius langus, apjuostus siaurais apvadais su praplatinta arkine dalimi bei raktais.
Šoniniai pietų ir šiaurės fasadai sudaryti iš vienaukštės ir dviejų aukštų dalių; juos skaido mentės, horizontali cokolio trauka ir juosia pastoginis karnizas su dantukais. Vienaukštės dalies langai aukšti, smailėjančių arkų, su platesniais arkinės dalies apvadais bei raktais. Dviaukštės dalies langų forma skiriasi: pirmo aukšto langai užbaigti segmentinėmis sąramomis ir lenktais sandrikais su raktais, o antro – smailėjančiomis arkomis.
Vakarų fasadas – dviaukštis, jį vainikuoja trikampis frontonas su banguoto kontūro šonais. Fasado kampus žymi mentės. Pirmo aukšto angos yra su segmentinėmis sąramomis, o antrojo – smailėjančių arkų. Angų apvadai tokie patys kaip ir šoninių fasadų, tačiau tarpai tarp antro aukšto langų užpildyti vertikaliomis ir horizontaliomis traukomis, sudarant nišas. Dinamišką fasado kompoziciją tęsia frontonas, kurį skaido piliastrai su įdubomis, peraugantys į bokštelius. Plokštumas tarp piliastrų užpildo aukšta smailiaarkė anga, porinės nišos, apskritos nišelės, įvairios traukos. Frontono viršuje įkomponuota reljefinė šešiakampė Dovydo žvaigždė.
Sugriuvusios vyrų salės viduje aron kodešas buvo įrengtas kaip portalas. Jis rėmino stačiakampę nišą, kurioje buvo saugomi Toros ritiniai; šonus ribojo suporinti piliastrai, o viršų gaubė smailiaarkis sandrikas, jo plokštumoje buvo įkomponuota šešiakampė Dovydo žvaigždė. Buvo išlikusių rozečių ir primityvios tapybos fragmentų salės lubose, čia dominavo rožių motyvas. Sienas juosė platus karnizas ir iliuziškai tapytas frizas, sudarytas iš stilizuotų geometrinių elementų, o tarplangius pagyvino tapyti jonėniniai piliastrai su kaneliūromis.