Rafija

Raphia australis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Eilė: Arekiečiai
( Arecales)
Šeima: Arekiniai
( Arecaceae)
Pošeimis: Calamoideae
( Calamoideae)
Triba: Rotangai
( Calameae)
Gentis: Rafija
( Raphia)

Rafija (Raphia) – palminių šeimos gentis, kurią sudaro 20 rūšių. Auga tropinėje Afrikoje, ypač Madagaskare. Vienintelė rūšis R. taedigera aptinkama Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Užauga iki 16 m aukščio, garsi savo plunksniškais lapais, ilgiausiais augalų karalystėje. R. regalis lapai siekia iki 25,11 m ilgio[1] bei 3 m pločio. Augalai yra monokarpiniai – žydintys vienintelį kartą, subrandinantys sėklas ir žūstantys, kai kuriose rūšyse žūsta tik vaisius subrandinę kamienai, o iš išlikusios šaknų sistemos atauga nauji ūgliai.

Rūšys redaguoti

 
Didžialapės rafijos vaisiai

Panaudojimas redaguoti

Rafijos daug kur naudojamos, dažniausiai tekstilėje ir statybose. Auginimo kraštuose iš rafijos pluošto gamina virves, iš medienos – sijas, lapais dengia stogus.

Pluoštas redaguoti

Nuo kiekvieno plunksniško lapo lapelio apatinės dalies nulupamas plaušingas sluoksnis, iš kurio gaunami ilgi ploni plaušai, kuriuos galima dažyti ir naudoti audimui ar pynimui. Iš tokio pluošto gaminami įvairūs gaminiai, pradedant skrybėlėmis ir apavu bei baigiant dembliais. Paprastas rafijos pluoštas eksportuojamas ir daugelyje šalių pardavinėjamas kaip sodui skirti raišteliai ar šiaip kaip „natūralūs“ raišteliai. Pavyzdžiui, sodininkai rafijos raišteliais apriša įskiepį poskiepyje.

Gėrimai redaguoti

Iš rafijų gaminami kultūriškai svarbūs gėrimai. Rafijų sula turi nemažai cukrų, tad rafijos palmės viršuje išpjaunama skylė, prie kurios pritvirtinamas iš moliūgo padarytas indas, į kurį teka baltas pieniškas skystis. Taip renkant sulą rafijos medis paprastai žūsta.

Surinktai sulai leidžiama kelias dienas rūgti. Ką tik surinkta sula yra saldi ir atrodo šiek tiek gazuota. Rūgstant vis daugiau cukraus virsta alkoholiu. Taip pagamintas gėrimas vadinamas palmių vynu. Rafijos vynas paprastai būna saldesnis už taip pat gamintą alyvpalmių vyną. Distiliuojant palmių vyną galima gauti stipresnius gėrimus, pvz., ogogoras. Kraštuose, kur auga rafijos ar alyvpalmės, svečius tradiciškai vaišina iš palmių pagamintu palmių vynu ar ogogoru.

Nuorodos redaguoti

  1. [Hallé, F. 1977. The longest leaf in palms? Principes 21: 18.]