Puntas

Šis straipsnis apie senovinį kraštą Afrikoje. Apie Lietuvos ežerą skaitykite straipsnyje Puntas (ežeras).

Puntas (egip. Pwnt), kitaip Dievų žemė (egip. Ta Nṯr) – tolimas kraštas, žinomas iš rašytinių šaltinių kaip Egipto prekybos partneris, su kuriuo prekiauta XXV a. pr. m. e.-XI a. pr. m. e. Tiksli Punto vieta iki šiol nėra nustatyta.

Spėjama Punto vieta

Lokalizacijos bandymai

Terminas hieroglifais
pwnt Punt
t3-nṯr Ta-Nedžer
Dievų žemė

Nors tiksli Punto vieta iki šiol nėra nustatyta, dažniausiai linkstama lokalizuoti šią šalį į pietryčius nuo Senovės Egipto. Afrikinė hipotezė teigia, kad ji galėjo būti ten, kur dabar yra šiaurės Somalis, Džibutis, Eritrėja, šiaurės Etiopija ir rytų Sudanas. Nemaža dalis autorių sieja Puntą su dab. Jemenu, arba lokalizuoja jį abiejose Raudonosios jūros pakrantėse.

Tokią lokalizaciją lemia ne tik egiptiečių kelionių aprašymai į Punto šalį, bet ir šios šalies Egiptui tiektos prekės: auksas, mira, juodmedis, taip pat egzotiški gyvūnai (žirafos, begemotai, leopardai, babuinai). Šios rūšies produktai ir dabar yra randami minėtame regione, ypač afrikinėje dalyje ir labiau palaiko afrikinę hipotezę.

Archeologiniai duomenys patvirtina, kad visoje šitoje teritorijoje (tiek Afrikos, tiek Azijos dalyje) II tūkst. pr. m. e. pabaigoje-I tūkst. pr. m. e. išsivystė aukšto lygio Jemeno civilizacija, kuri galėjo būti senojo egiptiečių minimo Punto palikuonė.

Egipto prekyba su Puntu

Punto karalienė

Egipto jūreiviai, vykstantys į Puntą

Punto augalai ir namelis ant polių

Seniausias žinomas Punto paminėjimas egiptiečių šaltiniuose yra aptinkamas iš faraono Sahure laikų (XXV a. pr. m. e.), nors šaltiniai teigia, kad prekyba su šia šalimi pradėta dar seniau. Pagrindinis Nilo miestas, per kurį vyko prekyba su Puntu, buvo Koptas, iš kurio keliu per dykumą buvo patenkama prie Raudonosios jūros (Kuseiro). Iš čia vykdavo jūriniai laivai į pietus.

Prekyba vyko per visą Senąją ir Viduriniąją karalystes. XII Egipto dinastijos laikais Puntas buvo aprašytas garsiame literatūros kūrinyje.

Daugiausiai žinių apie Puntą suteikia Egipto XVIII dinastijos faraonės Hatčepsut (XV a. pr. m. e.) laikais įvykusi ekspedicija į Puntą. Ši ekspedicija, vadovaujama rūmininko Nehsi, buvo oficialiai traktuojama kaip duoklės rinkliava iš Egiptui pavaldaus Punto. Iš esmės tai buvo prekybinė misija, kurios metu Nubijos auksas buvo išmainytas į egzotiškas prekes, tokias kaip smilkalai, asfaltas, ligroinas. Punto žmonės svetingai priėmė Egipto ekspediciją. Tuo metu Puntą valdė karalius Parahu ir karalienė Ati. Jie ne tik pardavė Egiptui vietines prekes, tokias kaip juodmedis ir smilkalai, bet ir prekes iš aplinkinių kraštų, tokias kaip dramblio kaulas ir kailiai.

Ekspedicija į Puntą yra detaliai vaizduojama faraonės Hatčepsut mauzoliejuje Deir al-Bahryje. Gausūs reljefai ir piešiniai vaizduoja laivus, svetimą kraštą, vietos žmones, papročius.

Egipto prekyba su Puntu tęsėsi iki pat XX dinastijos pabaigos. XI a. pr. m. e. ši prekyba nunyko, ryšiai su Puntu nutrūko, ir ši šalis Egiptiečiams tapo pasakiška, bet nerealia šalimi.