Pušinė sniegena

Pušinė sniegena (Pinicola enucleator) – kikilinių (Fringillidae) šeimos šiaurinių kraštų paukštis.

Išvaizda

Pušinė sniegena yra varnėno dydžio. Už kitus panašaus apdaro paukščius yra didesnė, gana ilga uodega. Patino galva, kaklas, antuodegis ir krūtinė raudoni. Pečiai rudi, dėmėti. Vairuojamosios plunksnos tamsiai rudos. Ant sparnų dvi baltos juostelės. Pilvas ir pauodegys pilkšvi, rusvo atspalvio. Snapas storas, rusvai pilkas. Kojos rudos. Rainelė tamsiai ruda. Patelė panaši į patiną, tik vietoj raudonos spalvos yra gelsvai žalsva. Jaunikliai rudesni už patelę.

Paplitimas

Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Beringo, Ochotsko jūros. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros žemupį, Obės, Lenos žemupį, tęsiasi iki Altajaus, Šiaurės Dvinos aukštupio. Gyvena ir Šiaurės Amerikoje. Žiemoja paplitimo areale, kartais – labiau pietvakarių kryptimi.

Lietuvoje apsilanko retkarčiais, kartais žiemoja.

Biologija

Laikosi pušynuose, eglynuose bei mišriuose miškuose. Gana ramios, pastebėti galima tik išgirdus savotišką švilpimą. Labai mėgsta šermukšnių uogas. Išaižo grūdus, numeta luobelę, bet iš dalies sulesa ir minkštimą. Šiaip minta pušų ir eglių sėklomis, bet jų aižyti nemoka. Taip pat lesa lapuočių sėklas: klevo, beržo ir kt. Kartais sulesa ir vabzdžių.

Lizdus krauna neaukštai, kelių metrų aukštyje. Vienoje dėtyje būna 3–5 kiaušiniai, kuriuos patelė peri 14 dienų. Jaunikliai lizdą palieka 16 dienų amžiaus. Jaunikliai iš pradžių maitinami tik vabzdžiais, vėliau – augalų vaisiais bei vegetatyvinėmis dalimis. Per metus išaugina vieną vadą. Jaunikliams paaugus, pradeda klajoti po artimiausias apylinkes, o vėliau – ir po tolimesnes vietoves.

Galerija

• 
  Pušinės sniegenos kiaušiniai
• 
  Pušinė sniegena žiemą
• 
  Patelė
• 
  Patinas

Šaltiniai

• Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.