Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Psichopompas (iš gr. ψυχοπομπός – „sielų vedlys“) – būtybės, dievybės, dvasios, angelai, demonai, lydintys mirusiojo vėlę į mirusiųjų pasaulį. Tai nėra teisėjai, o tiesiog palydovai, vėlės gabentojai, padedantys saugiai pasiekti pomirtinio gyvenimo buveinę. Dažnai psichopompais laikomi įvairūs gyvūnai – arkliai, šunys, gegutės, krankliai, pelėdos, lėliai, elniai ir kt. Neretai psichopompas manomas turintis žmogaus pavidalą – angelas, žynys, protėvis. Šamanistiniuose tikėjimuose dažnai šamanas laikomas mirusiųjų vedliu į mirusiųjų pasaulį.

Aiškiai išreikštas psichopompas yra graikų mitologijoje Charonas, gabenęs mirusįjį per Stikso upę. Baltų mitologijoje psichopomas nėra toks ryškus, vaizduojamas Velniu, Perkūnu, žirgu. Krikščionybėje psichopompo funkciją atlieka angelai.