Preila
Vietovė prijungta prie miesto 1947 m.
{{#if:275px
Preila iš paukščio skrydžio
Preila
Preila
55°22′16″š. pl. 21°03′47″r. ilg. / 55.371°š. pl. 21.063°r. ilg. / 55.371; 21.063 (Preila)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Neringos savivaldybės vėliava Neringos savivaldybė
Vikiteka Preila
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Préila
Kilmininkas: Préilos
Naudininkas: Préilai
Galininkas: Préilą
Įnagininkas: Préila
Vietininkas: Préiloje
Istoriniai pavadinimai vok. Preil, kuršin. Preiļi, Prēle

Preila – gyvenvietė Neringos savivaldybėje (Kuršių nerija), piečiau Pervalkos, prie Preilos įlankos.[2] Senieji pastatai išdėstyti išilgai Kuršių marių, pietinėje dalyje išliko nemažai medinių vienaukščių žvejų gyvenamųjų namų su dvišlaičiais čerpių ar nendrių stogais (du iš 1890 m., kiti – XX a. 1 pusės, dalis XX a. antroje pusėje rekonstruoti arba restauruoti). XX a. antroje pusėje poilsio namų suprojektavo L. Gedgaudienė, J. Putna, G. Prikockis, G. Tiškus.[3][4]

1907 m. pastatyta mokykla, dabar biblioteka

Etimologija redaguoti

Miesto vardas veikiausiai yra susijęs su Latvijos miestu Preiliais. Galbūt tai asmenvardinis vietovardis – nuo pavardės Preilis, kuri savo ruožtu kilusi nuo latvių preilis – „neprašytas svečias“ arba „du sukryžiuoti virbai audeklui sutvirtinti“. Anksčiau Preila vadinosi Preiliais – ši forma minima iki 1960 m.[5]

Geografija redaguoti

Preila yra už 6 km į šiaurę nuo Nidos (skiriamoji riba – Bulvikio ragas), prie Kuršių marių. Stūkso daug kalvų: Preilos kalnas (53 m), Vecekrugo kopa (67 m), Karvaičių kalnas (59 m).

Preiloje yra viena pagrindinė gatvė, einanti palei marias, tai senasis pašto kelias. Daugelis namų vasarą nuomojami poilsiautojams. Iki jūros – maždaug du kilometrai. Išlikę XIX a. pabaigos – XX a. pradžios namelių. Veikia biblioteka (nuo 1954 m.), valčių prieplauka. Pietinėje gyvenvietės dalyje yra etnografinės kapinės. Per Preilą eina Neringos dviračių takas, jungiantis Nidą ir Juodkrantę.

Istorija redaguoti

Kaimą 1843 m. įkūrė užpustytų Naujųjų Naglių gyventojai (1846 m. buvo 12 namų), kurie čia perkėlė netgi mokyklą (1849 m.). 1878 m. pastatyta smuklė, kur pardavinėtos būtiniausios prekės. To meto nelengvą Preilos žvejų gyvenimą aprašė vokiečių rašytojas Ludvigas Pasargė.

XX a. pradžioje čia jau buvo virš 200 gyventojų, 1907 m. buvo pastatyta nauja mokykla, atidarytas viešbutis „Preilos briedis“, keli pensionai. 1933 m. Preilai suteikus vasarvietės–kurorto statusą daugumą sodybų imta pertvarkyti – ūkinės patalpos iškeltos iš gyvenamųjų namų, stogai perdengti čerpėmis, pastatyta žuvų rūkyklų. Vis daugiau polsiautojų ilsėdavosi kaimelyje: 1934 m. jų buvo 158, o 1935 – jau 176.[6] Ieškodami įkvėpimo savo kūrybai, kaimelyje lankydavosi menininkai iš Nidos dailininkų kolonijos. Veikė Lietuvių žvejų draugijos skyrius, Lietuvos pasieniečių punktas. 1945 m. dauguma senųjų gyventojų pasitraukė į Vokietiją.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Preila tapo miesto tipo gyvenviete, 1947 m. buvo prijungta prie Klaipėdos, o 1961 m. įėjo į naująjį Neringos miestą. Po karo kėlėsi gyventojai iš kitų Lietuvos vietovių, buvo statomi žvejų kaimui nebūdingi pastatai.[3] Sovietmečiu iškilo „Žinijos“ draugijos pensionas (architektė L. Gedgaudienė).

 
Vilos Preiloje
 
Kuršių marių krantinė Preiloje
Administracinis-teritorinis pavaldumas
19461947 m. miesto tipo gyvenvietė Klaipėdos apskritis
19471950 m. Klaipėdos miestas
19501953 m. Klaipėdos sritis
19531961 m.
19611995 m. Neringos miestas
19952000 m. Preilos-Pervalkos seniūnijos centras Neringos miesto savivaldybė Klaipėdos apskritis
20002009 m. Neringos savivaldybė
2009

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1846 m. ir 2010 m.
1846 m. 1871 m.[7] 1885 m.[8] 1905 m.[9] 1925 m. 1939 m. 1959 m.sur.[10] 2010 m.
84 123 230 317 223 188 239 272
 
Nenaudojami boteliai 2013 m.

Botelių byla redaguoti

20102012 m. Lietuvoje garsėjo rezonansinė Preilos botelių istorija,[11] susijusi su Arvydo Sabonio bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ statybomis rekreacinėje teritorijoje. Vadinamieji „Sabonio boteliai“ buvo pripažinti neteisėtais, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2010 m. įpareigojo įmonę per pusę metų nugriauti visus 14 botelių.[12]

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). „Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000“ (Map). – Ryga. p. 113. {{cite map}}: Missing or empty |title= (pagalba) (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
  3. 3,0 3,1 Preila. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-15.
  4. Preila. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-15.
  5. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 145–146
  6. Henry Fuchs. Preil. Die Grundung des jungsten Nehrungsdorfes. // Memeler Dampfboot Nr. 8, 20. April 1970, S. 107
  7. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
  8. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
  9. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. Preilos botelių statybos istorija
  12. Preilos botelis foto.vz.lt portale

Nuorodos redaguoti