Prancūzijos komunistų partija
| Prancūzijos komunistų partija Parti communiste français | |
.svg) | |
| Įkūrėjas | Fernand Loriot Ludovic-Oscar Frossard Marcel Cachin Ho Chi Minh |
|---|---|
| Nacionalinis sekretorius | Fabien Roussel |
| Atstovai spaudai | Cécile Cukierman Ian Brossat |
| Įkurta | 1920 m. gruodžio 30 d. |
| Būstinė | 75019 Paryžius |
| Narių skaičius | 47 349[1] |
| Politinė ideologija | Komunizmas[2] Euroskepticizmas[3] |
| Politinė pozicija | Nuo kairės[4][5] iki kraštutinės kairiosios[6][7] |
| Nacionalinė narystė | NUPES |
| Europos narystė | Europos kairiųjų partija |
| Partijos spalvos | Raudona |
| Nacionalinė Asamblėja | 12 / 577 |
| Senatas | 14 / 348 |
| Europos Parlamentas | 0 / 74 |
| Regiono tarybos pirmininkavimas | 0 / 17 |
| Departamento tarybos pirmininkavimas | 0 / 95 |
| Svetainė | |
| www.pcf.fr | |
Prancūzijos komunistų partija (pranc. Parti communiste français, PCF) – Prancūzijos politinė partija, pasisakanti už komunizmo principus. PCF yra Europos kairiųjų partijos narė, o jos europarlamentarai priklauso Europos vieningųjų kairiųjų ir Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų frakcijai.
Nuo 2018 m. partijos nacionalinis sekretorius yra Fabianas Ruselis.
Istorija redaguoti
Prancūzijos komunistų partija buvo įkurta 1920 m. po Darbininkų internacionalo Prancūzijos skyriaus (SFIO, šiandien socialistų partija) Tūro kongreso. 1921 m. ji buvo pavadinta „komunistų partija“.
1936 m. ji buvo Liaudies fronto dalis ir rėmė jo socialines reformas, tačiau atsisakė dalyvauti vyriausybėje.
Antrojo pasaulinio karo metu PCF tapo slapta organizacija ir organizavo masinį ginkluotą pasipriešinimą prieš nacių okupaciją. Išsivadavimo metu partija buvo svarbiausia Prancūzijoje ir laikinojoje vyriausybėje turėjo keletą ministrų. Tačiau jos parama nepriklausomybės judėjimui Prancūzijos Indokinijoje ir streikams izoliavo ją nuo kitų partijų.
Nuo 1930 iki 1980 m. Prancūzijos komunistų partijos politinė linija buvo artima Sovietų Sąjungos linijai. 1991 m. SSRS žlugimas paveikė ir Prancūzijos komunistų partiją, kurios palaikymas rinkimuose ėmė sparčiai mažėti.
Rinkimų rezultatai redaguoti
Prezidento rinkimai redaguoti
| Rinkimai | Kandidatas | I turas | II turas | Rezultatas | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Balsai | % | Vieta | Balsai | % | Vieta | |||
| 1969 | Jacques Duclos | 4 808 285 | 21,27 |  3
|
— | Pralaimėta | ||
| 1974 | Nedalyvavo | |||||||
| 1981 | Georges Marchais | 4 456 922 | 15,35 |  4
|
— | Pralaimėta | ||
| 1988 | André Lajoinie | 2 056 261 | 6,76 | 5
|
— | Pralaimėta | ||
| 1995 | Robert Hue | 2 638 936 | 8,66 |  5
|
— | Pralaimėta | ||
| 2002 | 960 480 | 3,37 | 11
|
— | Pralaimėta | |||
| 2007 | Marie-George Buffet | 707 268 | 1,93 | 7
|
— | Pralaimėta | ||
| 2012 | Jean-Luc Mélenchon | 3 984 822 | 11,10 | 4
|
— | Pralaimėta | ||
| 2017 | Nedalyvavo | |||||||
| 2022 | Fabien Roussel | 802 422 | 2,28 | 8
|
— | Pralaimėta | ||
Parlamento rinkimai redaguoti
| Rinkimai | Balsai (I turas) | Vietos | ||
|---|---|---|---|---|
| # | % | # | ± | |
| 1924 | 885 993 | 9,8 | 26 / 581 |
|
| 1928 | 1 066 099 | 11,3 | 11 / 604 |
15
|
| 1932 | 796 630 | 8,3 | 10 / 607 |
1
|
| 1936 | 1 502 404 | 15,3 | 72 / 610 |
62
|
| 1945 | 5 024 174 | 26,2 | 159 / 586 |
87
|
| 1946 (bir.) | 5 145 325 | 26,0 | 153 / 586 |
6
|
| 1946 (lap.) | 5 430 593 | 28,3 | 182 / 627 |
29
|
| 1951 | 4 939 380 | 26,3 | 103 / 625 |
79
|
| 1956 | 5 514 403 | 23,6 | 150 / 595 |
47
|
| 1958 | 3 882 204 | 18,9 | 10 / 546 |
140
|
| 1962 | 4 003 553 | 20,8 | 41 / 465 |
31
|
| 1967 | 5 039 032 | 22,5 | 73 / 487 |
32
|
| 1968 | 4 434 832 | 20,0 | 34 / 487 |
39
|
| 1973 | 5 085 108 | 21,4 | 73 / 488 |
39
|
| 1978 | 5 870 402 | 20,6 | 86 / 488 |
13
|
| 1981 | 4 065 540 | 16,2 | 44 / 491 |
42
|
| 1986 | 2 739 225 | 9,8 | 35 / 573 |
9
|
| 1988 | 2 765 761 | 11,3 | 27 / 575 |
8
|
| 1993 | 2 331 339 | 9,3 | 24 / 577 |
3
|
| 1997 | 2 523 405 | 9,9 | 35 / 577 |
11
|
| 2002 | 1 216 178 | 4,8 | 21 / 577 |
14
|
| 2007 | 1 115 663 | 4,3 | 15 / 577 |
6
|
| 2012 | 1 792 923 | 6,9 | 7 / 577 |
8
|
| 2017 | 615 487 | 2,7 | 10 / 577 |
3
|
| 2022 | 607 667 | 2,9 | 12 / 577 |
2
|
Europos Parlamentas redaguoti
| Rinkimai | Balsai | Vietos | ||
|---|---|---|---|---|
| # | % | # | ± | |
| 1979 | 4 153 710 | 20,5 | 19 / 81 |
|
| 1984 | 2 261 312 | 11,2 | 10 / 81 |
9
|
| 1989 | 1 401 171 | 7,7 | 7 / 81 |
3
|
| 1994 | 1 342 222 | 6,9 | 7 / 87 |
|
| 1999 | 1 196 310 | 6,8 | 6 / 87 |
1
|
| 2004 | 1 009 976 | 5,9 | 2 / 74 |
4
|
| 2009 | 1 115 021 | 6,5 | 3 / 72 |
1
|
| 2014 | 1 252 730 | 6,6 | 1 / 74 |
2
|
| 2019 | 564 949 | 2,5 | 0 / 74 |
1
|
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Corinne Laurent (2019-02-05). „Élections européennes, le PCF entre en campagne“. La Croix. Nuoroda tikrinta 2019-05-09.
- ↑ Nordsieck, Wolfram (2017). „France“. Parties and Elections in Europe.
- ↑ „EuropeElects“. Parties and Elections in Europe.
- ↑ Murray, Rainbow (2008). The Power of Sex and Incumbency: A Longitudinal Study of Electoral Performance in France. SAGE. p. 551. doi:10.1177/1354068807088122. S2CID 144957277.
- ↑ Mendras, Henri; Cole, Alistair (1991). Social Change in Modern France: Towards a Cultural Anthropology of the Fifth Republic. Cambridge University Press. p. 76. ISBN 052139998X.
- ↑ Cosseron, Serge (ed.). Le dictionnaire de l'extrême gauche
- ↑ March, Luke (November 2008). „1 Defining the »Far Left«“. Contemporary far left parties in Europe from Marxism to the mainstream? (PDF) (anglų). Berlin: International Policy Analysis. p. 3. ISBN 978-3-86872-000-6. Suarchyvuotas originalas (PDF) 13 October 2021.
Nuorodos redaguoti
Oficiali svetainė (prancūzų k.)