Pranas Kūris
| Pranas Kūris | |
|---|---|
| Gimė | 1938 m. rugpjūčio 20 d. Šeduvoje, Radviliškio rajonas |
| Vaikai | Egidijus Kūris |
| Veikla | TSKP ir Lietuvos TSR politinis veikėjas, LKP Centro komiteto narys, LTSR teisingumo ministras, teisėtyrininkas tarptautininkas, pedagogas, VU profesorius, akademikas, tarptautinių teismų (EŽTT, EBTT) teisėjas, diplomatas |
| Partija | TSKP, Lietuvos komunistų partija |
| Išsilavinimas | daktaras |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs studentai | prof. Vilenas Vadapalas, ESTT teisėjas |
| Žinomas (-a) už | Lietuvos TSR veikėjas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Pranas Kūris (g. 1938 m. rugpjūčio 20 d. Šeduvoje, Radviliškio rajonas) – teisininkas, TSKP ir Lietuvos TSR politinis veikėjas, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto narys, LTSR teisingumo ministras, vienintelis iš okupacinės sovietų valdžios ministrų, tapęs pirmosios Lietuvos Vyriausybės po Nepriklausomybės atkūrimo nariu (pirmuoju teisingumo ministru), Vilniaus universiteto (VU) profesorius, Teisės fakulteto dėstytojas, tarptautinių teismų teisėjas, teisėtyrininkas tarptautininkas, diplomatas, ambasadorius, MRU garbės daktaras.
Sūnus Egidijus Kūris (g. 1961 m.) – konstitucinės teisės dėstytojas, VU profesorius, VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjas, buvęs LR KT pirmininkas, VU TSPMI dėstytojas.
Išsilavinimas, pedagoginė, mokslinė veikla redaguoti
Pranas Kūris baigė teisės studijas VU Teisės fakultete, jam suteiktas teisininko kvalifikacinis laipsnis (1961 m.). Vėliau tęsė studijas aspirantūroje (1963–1965 m.), Maskvos universiteto Teisės fakultete apgynė teisės mokslų kandidato disertaciją „Laisvojo miesto statusas tarptautinėje teisėje“ (1965 m. kovo 15 d.), teisės mokslų kandidatas, 1973 m. spalio 26 d. – disertaciją tema „Atsakomybės sąvoka ir pagrindai šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje“[1], teisės mokslų daktaras (Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuoti atitinkamai į socialinių mokslų teisės krypties daktaro bei habilituoto daktaro laipsnius). Gilino žinias Paryžiaus universiteto Aukštųjų tarptautinių studijų institute (stažuotės vadovas – profesorius Ch. Rousseau), Hagos tarptautinės teisės akademijoje.
VU Teisės fakultete dėstė teisės dalykus (tarptautinė viešoji teisė ir kt.) ėjo administracines funkcijas Vilniaus universitete (1961–1990 m.). VU Teisės fakulteto dėstytojas, docentas, Teisės fakulteto dekanas. Nuo 1974 m. VU profesorius, Lietuvos MA narys korespondentas (nuo 1990 m.), LMA akademikas (1996 m.).
Pagrindinė Prano Kūrio mokslinių tyrimų sritis – tarptautinė teisė, valstybių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus. Šia tematika jis yra paskelbęs daugiau kaip 70 darbų, iš jų – 5 knygas. Monografijos „Tarptautinės teisės pažeidimai ir valstybės atsakomybė" (1973 m.) išvadomis rengdama konvenciją dėl valstybių atsakomybės rėmėsi Jungtinių Tautų Tarptautinės teisės komisija. Paskelbė per 200 publikacijų. Žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ autorius nuo 1977 m. Lietuvos teisės universiteto (MRU) garbės daktaras (2001 m.). Skaitė pranešimus įvairiose tarptautinėse konferencijose[2][3].
Praktinė veikla redaguoti
Lietuvos TSR teisingumo ministras (1977–1990 m.), Pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės po Nepriklausomybės atkūrimo teisingumo ministras (1990 m. kovo 17 d. – 1991 m. sausio 10 d.); Kovo 11 d. akto moratoriumo (dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo akto ar teisinių pasekmių sustabdymo), dėl kurio tuometė Vyriausybė (Ministrė Pirmininkė Kazimira Prunskienė) buvo kaltinama netgi išdavyste, autorius. Lietuvos Respublikos valstybės patarėjas (1991–1992 m.), Lietuvos valstybės delegacijos narys deryboms su TSRS (1990–1992 m.), nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Belgijoje, Liuksemburge ir Olandijoje (1992–1994 m.).
1992 m. į valdžią grįžusiai sovietinei nomenklatūrai formuojant LR teismus, jų vadovais paskiriant sau lojalius asmenis, panaikinus LAT ir iš naujo paskyrusiai LAT’o teisėjus (atsikračius tuometinei LDDP daugumai nepalankiaus tuomečio Aukščiausiojo Teismo pirmininko Mindaugo Lošio), Kūris tapo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas ir šio Teismo pirmininkas (nuo 1994 m. gruodžio mėnesio iki 1998 m. spalio mėn.).[4]. Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkas (1995 m.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (Strasbūre) teisėjas, išbuvęs 2 kadencijas (nuo 1994 m. birželio mėnesio iki 2004 m.), Europos Teisingumo Teismo teisėjas (nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki 2010 m. rudens)[5].
Moka rusų, anglų, prancūzų kalbas.
- Antrojo laipsnio Gedimino ordinas už nuopelnus politinėje ir mokslinėje veikloje (Lietuvos valstybės atkūrimo 80-osioms metinėms paminėti).
Bibliografija redaguoti
- Efektyvi kova su liaudies turto grobstymu
- Aš – Tarybų Sąjungos pilietis
- Auklėti įsitikinusius kovotojus už komunizmą
- Lietuvos TSR Konstitucija ir aktualūs socialistinio valstybingumo, teisės ir teisės mokslų vystymo klausimai respublikoje. – 1979. – 126 p.
- Tarptautinės teisės teorijos pagrindai. – 1972. – 134 p. – Kūris, Pranas (1938-).
- Suvienytųjų nacijų organizacijos įstatai; Tarptautinio teismo statutas. – 1981. – 87 p.
- Kūris P., Požarskas M. Tarptautinės teisės apybraižos. Vilnius: Mintis, 1985.
Išnašos redaguoti
- ↑ Pranas Kūris Archyvuota kopija 2015-02-15 iš Wayback Machine projekto. (Lietuvos mokslo potencialas)
- ↑ Mokslas ir gyvenimas, MG 1998/8 Archyvuota kopija 2006-09-27 iš Wayback Machine projekto. „Teisininkas, mokslininkas, diplomatas Pranas Kūris“
- ↑ Knygos „Teisė besikeičiančioje Europoje: Liber Amicorum Pranas Kūris“ pristatymo renginys[neveikianti nuoroda]
- ↑ Pasak Rimanto Varanausko, „buvęs sovietinis teisingumo ministras Pranas Kūris - tikrasis dabartinės visiškai degradavusios Lietuvos teismų sistemos architektas ir krikštatėvis“. Renesanso žmogus Kūris // Tiltas į neteisybę Archyvuota kopija 2009-04-20 iš Wayback Machine projekto. (Rimantas Varanauskas, „Lietuvos žinios“, Nr. 86 (12313), 2009 m. balandžio 16 d., Tyrimas "Tiltas į neteisybę")
- ↑ Pranas Kūris (Biografija)
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: ' |
Lietuvos teisingumo ministras 1990 - 1991 |
Po to: Vytautas Pakalniškis |
| Prieš tai: Rimantas Morkvėnas (laikinasis reikalų patikėtinis) |
Lietuvos Respublikos ambasadorius Belgijoje   1992 - 1994 m. |
Po to: Egidijus Bieliūnas (laikinasis reikalų patikėtinis) |
| Prieš tai: Mindaugas Lošys |
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas 1994 - 1998 |
Po to: Vytautas Greičius |