Povilas Alšėniškis
| Povilas Alšėniškis | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Alšėniškiai | |
| |
| Gimė | ~ 1490 m. Alšėnai |
| Mirė | 1555 m. rugsėjo 4 d. (~65 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Vilniaus katedroje |
| Tėvas | Aleksandras Alšėniškis |
| Motina | Sofija Sudimantaitė |
| Veikla | Vilniaus vyskupas |
 Vikiteka |
Povilas Alšėniškis |
Povilas Alšėniškis (m. 1555 m. rugsėjo 4 d. Vilnius, palaidotas Vilniaus arkikatedroje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas.
Biografija redaguoti
Kilęs iš XIII a.-XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų Alšėniškių giminės. Tėvas Aleksandras Alšėniškis, motina Sofija Sudimantaitė, (Zofia Sudymuntowiczówna) [1] broliai Jonušas Alšėniškis, Jurgis Alšėniškis.
1504–1507 m. studijavo Krokuvos universitete. Nuo 1507 m. Lucko vyskupas. 1512 m. dalyvavo Katalikų bažnyčios visuotiniame susirinkime Romoje, susipažino su italų renesanso kultūra. Įsiteikdamas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam, 1533 m. jo žmonai Bonai Sforcai užrašė Rokantiškių pilį, savo namus ir sklypus Vilniuje, pačiam valdovui po savo mirties – du dvarus, atsisakė Punios seniūnijos. Tai padėjo jam tapti Vilniaus vyskupu, nuo 1536 m. Vilniaus vyskupas.
Su prasidėjusia Lietuvoje reformacija kovojo plėsdamas bažnytines dignitorijas. Vilniaus vyskupijos kanauninkų skaičių padidino nuo 12 iki 14, intensyvindamas kunigų veiklą vertė dominikonus reguliariai pamokslauti Katedroje. 1555 m. vasario mėn. sušaukė vyskupijos sinodą. Skatino valdovą imtis represijų prieš protestantus. 1542 m. jo iniciatyva buvo uždaryta pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, kurią 1539 m. Vilniuje įsteigė Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis.
.jpg)
Gyveno ištaigingai. Globojo menus. Savo portretus ir kitus meno kūrinius užsakydavo italų meistrams.[2] Seniausiu Lietuvos ekslibrisu laikomas Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio knygos nuosavybės ženklas, sukurtas nežinomo dailininko apie 1533 m. Beveik iš naujo atstatydino 1529 m. sudegusią Vilniaus katedrą, savo rūmų sode 1533 m. sudegusios koplyčios vietoje 1543 m. pastatydino renesansinę Šv. Kryžiaus koplyčią su išmūrytų piliastrų orderiu fasade ir fundacine plokšte, išrašyta renesansine antikva. Pastatė Dunilovičių Švč. Trejybės bažnyčią. Pradėjo kurti Vilniaus kankinių pranciškonų kultą, užsakė miniatiūromis iliustruotą lenkų istoriko J. Dlugošo herbyno „Kleinodų“ nuorašą, kuris turėjo keletą lietuviškų „priedų“.[3]
XVI a. italui dailininkui Džovaniui dal Montei (it. Giovanni dal Monte) priskiriamas Vilniaus vyskupo kunigaikščio Povilo Alšėniškio portretas yra Lietuvos dailės muziejuje. Tačiau kai kurie menotyrininkai šio portreto tapatybę neigia.[4]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Rita Regina Trimoniene: Polityka jagiellońska a kształtowanie się litewskiego narodu politycznego w końcu XV–I połowie XVI wieku Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Edvardas Gudavičius. Povilas Alšėniškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 390 psl.
- ↑ LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 14[neveikianti nuoroda].
- ↑ Kristina Sabaliauskaitė. Naujos prielaidos vyskupo Povilo Alšėniškio portreto identifikacijai ir atribucijai Archyvuota kopija 2008-02-05 iš Wayback Machine projekto.
