Poliarinė naktis – poliarinėms sritimis būdingas reiškinys, kuomet žiemą Saulė nepakyla virš horizonto ir naktis trunka visą parą.[1] Susidaro dėl to, kad žiemą sritys apie ašigalį atsiduria priešingoje pusėje, nei krenta Saulės spinduliai. Tuo tarpu priešingame ašigalyje tuo metu stebima poliarinė diena.

Poliarinė naktis Longjyrbiene (Svalbardas) rugsėjo mėn.
Gruodžio popietė Trumsėje
Poliarinė naktis ir poliarinė pašvaistė Amundseno-Skoto stotyje

Dažnai klaidingai manoma, kad poliarinės nakties metu dangus būna ištisai tamsus kaip įprastai naktį. Iš tiesų, visiška tamsa būna tik srityse aplink ašigalius, o einant toliau link poliaračių, saulės šviesos tenka daugiau ir apie vidurdienį tvyro prieblanda, nors paties Saulės disko nematyti. Poliarinė naktis trunka nuo 20 h ties poliaračiais iki 179 d. ties ašigaliais.

Skirstymas redaguoti

Poliarinės naktys kaip ir sutemos skirstomos pagal tenkantį šviesos kiekį:

  • Poliarinės sutemos – stebimos srityse, esančiose šalia poliaračio ribos. Ten tik žiemos saulėgrįžos metu Saulė nepakyla virš horizonto, tačiau dėl spindulių refrakcijos yra pakankamai šviesu. Jų metu nėra dienos, o vidurdienį būna pilietinės sutemos. Nors dirbtinis apšvietimas tokiu laiku dažnai naudojamas visą parą, vidurdienį būna pakankamai šviesu dirbti be papildomos šviesos.
  • Pilietinė poliarinė naktis – stebima srityse už 72° link ašigalio. Jos metu apie vidurdienį dangaus skliautas prašviesėja. Pilietinių sutemų nebūna, o vidurdienį stebimos tik navigacinės sutemos. Žemyninėje Europoje tokių vietų, kur būtų civilinė poliarinė naktis nėra, bet ji stebima, pavyzdžiui, Svalbarde bei šiaurės Sibire.
  • Navigacinė poliarinė naktis – stebima srityse už 78° link ašigalio. Jos metu tik apie vidurdienį matomas menkas dangaus pašviesėjimas. Navigacinių sutemų nebūna, o vidurdienį stebimos tik astronominės sutemos. Navigacinė poliarinė naktis nuo vėlyvo lapkričio iki sausio pradžios stebima toliausiai šiaurėje esančioje gyvenamoje vietoje Alerte.
  • Astronominė poliarinė naktis – stebima srityse aplink ašigalius, nuo 84° platumos. Jos metu nėra jokių sutemų, tik ištisa naktis, kuomet visą parą dangaus skliaute matomos 6 ryškio (silpniausios matomos) žvaigždės. Šioje teritorijoje gyvenamų vietų nėra, tačiau astronominę poliarinę naktį galima stebėti dalyje Antarktidos stočių (pvz., Amundseno-Skoto stotyje).

Poveikis redaguoti

Dėl šviesos trūkumo poliarinių naktų metu daliai žmonių gali kilti mieguistumas, depresija, apatija.

Šaltiniai redaguoti

  1. Arūnas Bukantis. Poliarinė naktis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 484 psl.