Plungės Visų Šventųjų koplyčia
55°54′56″š. pl. 21°49′45″r. ilg. / 55.9155°š. pl. 21.8293°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Plungės rajonas |
| Gyvenvietė | Plungė |
| Adresas | Birutės g. 24 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1858 m. |
| Stilius | romantizmas |
Plungės Visų Šventųjų koplyčia (arba Zubovų koplyčia) – katalikų koplyčia, stovinti Plungės miesto senosiose kapinėse, Birutės g. 24, už 0,6 km į šiaurės vakarus nuo Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Koplyčia stūkso kapinių aukščiausioje dalyje, teritorijos tolimajame (šiauriniame) kampe. Nuo kapinių vartų iki koplyčios veda takas. Kapinių teritorija apima 1,7 ha.
Kitoje Babrungo upės pusėje, už tilto, 300 m į pietvakarius, įrengta lurdo grota. Prie koplyčios galinio kampo yra knygnešės Magdalenos Bankaitės (Bonkutės) kapas, paženklintas mediniu koplytstulpiu (38478). Už kapinių tvoros, šiaurės pusėje, dunkso Plungės piliakalnis.
Koplyčia lš dalies renovuota, joje retsykiais vyksta gedulingos pamaldos, kurias aptarnauja Plungės šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas.[1] Mūrinė romantinio klasicizmo stiliaus koplyčia pastatyta 1858 m. grafo Zubovo ir parapijiečių lėšomis. Savo formomis primena nedidelę vienabokštę bažnyčią, kurioje įrengti trys altoriai, sakykla, choro balkonas, presbiterija. Yra Zubovų giminės laidojimo rūsiai. 1997 m. įrašyta į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 1786).[2]
Istorija redaguoti
Koplyčia Plungės senosiose kapinėse sumūryta vietinių meistrų. Grafas Zubovas buvo išsiuntęs mūrininką, skardininką ir dailidę į Prūsiją pasimokyti šių amatų. Koplyčioje buvo laidojami ne tik Zubovų šeimos nariai, bet ir apylinkių bajorai.
Minima, kad 1862 m. koplyčioje pirmąsias šv. Mišias aukojo vyskupas Motiejus Valančius.[3] Šioje koplyčioje buvo varpas, nulietas 1863 m. Pirmojo pasaulinio karo metais šis varpas buvo paslėptas, kad nebūtų išlydytas ginklams, vėliau perkeltas į Plungės bažnyčios varpinę, tačiau kur jis dabar nėra žinoma. Pasakojama, kad ant to varpo buvęs užrašas: „1863 Michail Uzniewicz“.
Paskutinės kulto apeigos vyko 1934 m., vėliau koplyčia nebeveikė (jau stovėjo Plungės bažnyčia) ir pamažu buvo apleista. 1938 m. laikraštyje išspausdintame straipsnyje „Praeities šešėliai Plungėje“ buvo rašoma apie koplyčios požemius, pilnus karstų:[3]
|
„Atidarius dvejas duris įeinama į siaurą koridorių, kurio šonuose yra dar 10 durų, už jų slypi tamsios celės. Kiekvienoje celėje pilna karstų. Jie sukrauti pagal sienas eilėmis, vienas ant kito, nuo grindų ligi lubų.“ „Keletas karstų metaliniai, visi kiti mediniai, apmušti juodu ir pilku aksomu.“ „Karo ir vokiečių okupacijos metu atsirado niekdarių, kurie atlupinėjo karstus, ieškodami juose brangenybių. Nuo lavonų pirštų numaustė žiedus, prie moterų rūbų rado auksinių sagų ir broškų. Nuo to laiko karstai taip ir liko praviri. Karstuose ilsisi daugelio kunigų, apylinkės bajorų ir šiaip turtingesnių žmonių palaikai.“ „Į kurį karstą pažvelgsi matyti pilkai geltonas veidas, ant krūtinės sunertos rankos. Čia guli kunigas balta kamža apvilktas, su juoda keturkampe kepuraite ant galvos. Kitame vyras su juodos gelumbės žiponu ar surdotu. Trečiame moters lavonas šilkine suknele papuoštas.“ |
|
Be to, buvo minima, kad tai buvo vienintelis Lietuvoje šventovės požemis, kuriame – apie 130 karstų.[3]
Nuo jos pastatymo iki XX a. pabaigos koplyčioje nedaryta jokių remontų. Sovietmečiu ilgą laiką koplyčia buvo neprižiūrima ir nesaugoma. Kapinių vandalai išplėšė koplyčios rūsį, išniekino ten palaidotų žmonių palaikus, išvartė akmenines paminklines lentas.
Šiuo metu koplyčioje esantys trys altoriai 1996 m. buvo parvežti iš Pakutuvėnų bažnyčios. Jie priklausė Plungės bažnyčiai, tačiau 1943 m. buvo paskolinti baigiamai statyti Pakutuvėnų bažnyčiai.
2008 m. Plungės savivaldybė skyrė lėšų kapinių koplyčiai remontuoti. Buvo restauruojamas stogas, bokštai, lietaus vandens nutekėjimo sistema.[4] Bet prasidėjus ekonominei krizei, restauravimo darbai sustojo, koplyčia buvo užkonservuota.[5]
Architektūra redaguoti
Senųjų kapinių įkalnėje iškilęs Visų Šventųjų koplyčios siluetas yra tapęs Plungės šiaurės vakarinės dalies urbanistinio peizažo dominante. Chronologiniu atžvilgiu koplyčios architektūra gali būti siejama tiek su romantizmu, tiek su istorizmu. Funkciniu-tipologiniu ir meniniu požiūriu jos išraiška artimiausia romantiniam klasicizmui, kuris Lietuvos sakralinėje architektūroje sudarė savitą atšaką. Visų Šventųjų koplyčia – tai monumentalus plytų mūro tinkuotas pastatas su laidojimo rūsiais. Tokios koplyčios, skirtos palaikams šarvoti ir laidoti, išpopuliarėjo Lietuvos romantizmo architektūroje.
Koplyčia pailgo stačiakampio plano su žemesne pusapskrite apside, vientiso tūrio su bokštu pietų dalyje, t. y. į kapinių vartų pusę. Koplyčios dydis 20,6x12,4 m, aukštis 12 m (su bokštu iki viršaus – 23,8 m). Koplyčios stogas dvišlaitis, pagrindinis pastato tūris su čerpių danga, apsidė ir bokštelis – su skarda. Sienos plytų mūro, tinkuotos. Cokoliui panaudoti lauko rieduliai. Cokolis dėl nelygaus reljefo nevienodai iškilęs. Rūsiai su cilindriniais skliautais, grindys betoninės. Durys į rūsį įrengtos galinėje pastato dalyje. Kriptos netinkuotos, išdėstytos abipus koridoriaus. Keliose koplyčios vietose išlikusios įmūrytos paminklinės plokštės, kuriose įrašytos Vaitkevičių, Leščevskių, Moikovskių šeimų narių bei Leono Studzinskio ir Juzefos Moikovskytės-Studzinskos pavardės.
Koplyčios vidaus erdvė halinė, vienanavė su chorų emporomis, kurias laiko du masyvūs stulpai su arkomis, prienavį suskirstydami į tris dalis, perdengtas kryžminiais skliautais. Apsidę nuo navos skiria plati arka. Navą dengia atvira medinės perdangos konstrukcija iš sijų ir gegnių.
Statinys išsiskiria retu, koplyčių kompozicijai nebūdingu elementu – bokštu. Šios koplyčios tūrio ir vidaus erdvės vaizdas daugiau būdingi bažnyčių sandarai. Virš koplyčios iškylantis varpinės bokštas dviejų tarpsnių. Apatinis tarpsnis yra kvadratinio plano su akustinėmis angomis, viršutinis – aštuonkampio plano, užsibaigiantis piramidiniu stogeliu ir kryžiumi. Šiaurinėje stogo dalyje, prie apsidės, iškyla mažesnis, kvadratinio plano „signaturkos“ bokštelis su kryžiumi.
Pagrindiniame (iš pietų pusės) fasade dominuoja arkinis portalas su dvivėrėmis durimis, pusapskričiais langais iš abiejų pusių. Virš portalo yra balkonas su ažūrine metaline tvorele. Abipus balkono yra pusapskritės nišos (galbūt numatytos pastatyti skulptūroms). Trapeciniame frontone įrengtas pusapskritis langas. Šoninius fasadus horizontaliai į dvi dalis skaido palangių trauka. Viršutinę, aukštesnę dalį skaido piliastrai ir pusapskričiai langai. Apatinėje dalyje išsiskiria platesnės mentės, arba piliastrų pjedestalai. Langai apjuosti lygiais apvadais. Piliastrai remia antablementą, kurio architravas trijų traukų, karnizas nesudėtingas, o frizą puošia nedidelių dekoratyvinių arkų eilė.
Galerija redaguoti
-
Šoninis fasadas. Cokolio nišos skirtos palaidotųjų atminimo lentoms (dauguma tuščios) -
Koplyčia iš viršaus -
Visų Šventųjų koplyčios vidus -
Visų Šventųjų koplyčios altorius
Literatūra redaguoti
- Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė, sud. Adomas Butrimas ir kt. – Vilnius, 2005. – p. 110-117. ISBN 9955-624-28-0.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Plungės šv. Jono Krikštytojo parapija
- ↑ „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-12-11.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Galimybė prisiliesti prie savojo miesto istorijos. zemaiciolaikrastis.lt
- ↑ Restauruojama Visų Šventųjų koplyčia
- ↑ Zubovų koplyčią gaubia daug paslapčių Archyvuota kopija 2017-02-26 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos redaguoti
- Visų Šventųjų koplyčia senosiose Plungės kapinėse Archyvuota kopija 2017-09-25 iš Wayback Machine projekto.
- Plungė. Kapinių Visų Šventųjų koplyčia
- Plungės miesto senosios kapinės Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.