Pirėninė gemzė
| Rupicapra pyrenaica | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Pirėninė gemzė (Rupicapra pyrenaica) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Rupicapra pyrenaica Bonaparte, 1845 | ||||||||||||||||||
 Paplitimas |
Pirėninė gemzė (Rupicapra pyrenaica) – dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis, priklausantis ožkų (Caprinae) pošeimiui. Paplitusi Pirėnų ir Kantabrijos kalnuose Ispanijoje ir Andoroje bei Apeninų kalnuose Italijoje.
Kūno ilgis 90–130 cm, uodega 3–4 cm ilgio, aukštis ties pečiais 76-81 cm. Sveria 24–50 kg. Vasarinis kailis rausvarudis, žieminis storesnis, juosvai rudas, su baltomis dėmėmis ant gerklės, kaklo, pečių ir šonų. Abiejų lyčių pirėninės gemzės turi labai glaustus, 15–20 cm ilgio ragus, kurie statmeni, bet patys galai kabliški.[1]
Rudenį patelė, po ~170 dienų nėštumo, atsiveda 1 jauniklį. Gemziukai jau netrukus po gimimo vaikšto, o po keleto dienų jau gali šokinėti uolomis.[1]
Paprastai laikosi alpinėse pievose, virš 1800 m aukščio virš jūros lygio, rudenį ir žiemą nusileidžia kiek žemiau, iki 1100 m, bet laikosi tarp uolų ir į miškus įprastai neina. Patelės su jaunikliais laikosi bandomis po 15–30 individų, patinai – pavieniui. Pirėninės gazelės grakščiai juda po kalnus, gali pašokti 2 m aukštyn ir 6 m į tolį. Vasarą maitinasi žole, įvairiais augalais, žiemą – kerpėmis, samanomis, jaunomis pušų šakelėmis. Esant daug sniego, gali badauti iki 2 savaičių.[1]
Pirėninės gemzės intensyviai medžiotos dėl mėsos, kailio, odos (zomšos). XX a. vid. beveik išnyko, bet vėliau populiacija atsikūrė (2022 m. spėjama siekė ~50 tūkst. individų).[2]
Porūšiai redaguoti
Išskiriami 3 porūšiai:
- R. p. pyrenaica – Pirėnų kalnuose;
- R. p. parva – Kantabrijos kalnuose;
- R. p. ornata – Apeninuose (Abrucuose).
-
pyrenaica porūšio gemzė -
ornata porūšio gemzė -
parva porūšio gemzės
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Rupicapra_pyrenaica,ADW – Animal Diversity Web. University of Michigan, Museum of Zoology.
- ↑ „Rupicapra pyrenaica“. IUCN Red List of Threatened Species.
